XXI amžius

Pasaulio dailės klasika Lietuvoje

Gustavo Dore iliustruota Biblija, kurią 1866 metais išleido Štutgarto leidykla Vokietijoje

Gotfrydas Engelmanas. Gyvūnų sukūrimas

Ričardo Šaknio nuotraukos

Jeigu kas nors pasakytų, kad Kaunas yra kultūrinė provincija, tegu pirmas meta į mane akmenį, nes taip tikrai nėra, bent jau šiomis dienomis, kada Kauno dailininkų sąjungos galerijoje „Meno parkas“ veikia (balandžio 3 - gegužės 7 dienomis) bendras galerijos ir Liuksemburgo meno fondo „Euro Art“ projektas „Pasaulio dailės klasika Lietuvoje“. Projekto autoriai pristato parodą „Biblijos menas“, kurioje eksponuojami penkių žymiausių XIX ir XX a. pradžios pasaulio dailininkų originalūs kūriniai, atspindintys to meto Biblijos iliustravimo tradicijas ir technikas: Salvadoro Dali (1904-1989) Biblijos iliustracijos, atliktos heliografijos ir ofseto technika, Marko Šagalo (1887-1985), Oto Dikso (1891-1969), Gotfrydo Engelmano (1788-1839) litografijos bei Gustavo Dore (1832-1883) medžio raižiniai.
Minėtas Liuksemburgo meno fondas yra surinkęs nemažai vertingų privačių meno kolekcijų, kurias vežioja ir rodo įvairiose pasaulio šalyse. Paroda „Biblijos menas“, apkeliavusi nemažai valstybių, į Kauną yra atvežta tiesiai iš Vokietijos ir toliau keliaus į kitas Baltijos šalis. Taip jau atsitiko, kad projekto sąlygos lėmė nemalonią žiūrovams staigmeną – bilietas į parodą kainuoja dvylika litų (tačiau yra taikomos nuolaidos grupėms, moksleiviams, studentams, pensininkams ir menininkams). Tokioms staigmenoms mūsų sąmonė priešinasi, bet ar gali ji priešintis prieš norą pamatyti pasaulio dailės klasikos šedevrus?
Biblijos iliustravimo tradicijos siekia Antikos laikus, kai piešiniai dar buvo daromi ant papirusų ir pergamentų ritinėlių, o ypač išsivystė viduramžiais, kada buvo atrastos naujos iliustravimo technikos ir būdai. Viduramžiais knygų iliustravimo menas buvo vadinamas iliuminacija, t.y. apšvietimu. Juk ne veltui viduramžių graviūrose atsispindėjo ne vien Biblijos siužetų vaizdai. Subtilus, Bibliją iliustruojantis grafinis piešinys atvėrė kelią gilesniam Dievo žodžio apmąstymui, religinio turinio tiesos supratimui. Vėliau, renesanso, baroko, klasicizmo laikotarpiu, atsirado kitos technikos ir kitos Dievo žodžio perteikimo vaizdu galimybės, o XIX ir XX amžiai, modernizmo įtakoje atmetę bet kokį kanoniškumą, įvedė visai naujas meno tradicijas. Tačiau XIX amžiuje, iliustruojant Bibliją, nuo didžiųjų meistrų netoli buvo nutolta, nes įsigalėjo tradicija naudoti renesanso žymiųjų menininkų kūrinių motyvus.
Parodą pristačiusi menotyrininkė Kristina Budrytė pasakojo, kad 1825 metais Paryžiaus leidykla „Prodhomme“ išleido Bibliją, kurią iliustravo Gotfrydas Engelmanas – pirmasis savo litografijose panaudojęs renesanso meistro Rafaelio Vatikano freskų motyvus. Penkiasdešimt dvi originalios šios Biblijos litografijos yra eksponuojamos parodoje. G.Engelmanas Prancūzijoje yra laikomas litografijos pradininku. Šią techniką, studijuodamas Vokietijoje, jis perėmė iš savo mokytojo Senefelderio, kuris ir išrado litografiją. Persikėlęs į Paryžių, G.Engelmanas čia įkūrė savo litografijos leidyklos Vokietijoje filialą ir taip išpopuliarino šią grafikos rūšį. Parodoje eksponuojami originalūs G. Engelmano atspaudai yra priskiriami prie gražiausių ankstyvosios litografijos kūrinių, kuriuose menininkas subtiliu šviesos ir šešėlių žaismu perteikė Biblijos siužetų giluminę esmę. G.Engelmanas savo kūryboje daugiausia naudojo Senojo Testamento siužetus ir keletą Naujojo Testamento epizodų. Parodoje galime pamatyti Pradžios, Karalių, Jozuės, Išėjimo knygų scenas vaizduojančias iliustracijas bei Evangelijų pagal Morkų ir Luką iliustracijas. Jau nuo senų laikų buvo įprasta, kad dailininkai turėdavo padėjėjus. Ne išimtis buvo ir G.Engelmanas, kuris darė tik litografijas. Piešinius su Rafaelio freskų motyvais atliko specialūs piešėjai, o spaudos darbai buvo patikimi kitiems meistrams. G.Engelmanas bendradarbiaudavo tik su geriausiais šių sričių specialistais, todėl jų pavardes įrašydavo prie litografijos pavadinimo.
Parodoje eksponuojama ir 1863 metais Paryžiaus leidyklos „Institut de France“ išleista Biblija, kurioje yra įvairių autorių 475 vario graviūros Rafaelio Santi freskų motyvais.
1866 metais Štutgarto leidykla Vokietijoje išleido du Senojo ir Naujojo Testamentų tomus, kuriuos iliustravo tapytojas, skulptorius bei žymiausias XIX amžiaus knygų iliustruotojas Gustavas Dore, o tekstas aiškinamas Martyno Liuterio. Originalūs medžio raižiniai iš abiejų šios Biblijos tomų (kurių pasaulyje yra tik 1000 egzempliorių) taip pat yra eksponuojami parodoje. Pats G.Dore piešdavo tik eskizus, o medžio raižinio darbus pavesdavo garsiems to meto raižytojams - Panemakeriui, kuris buvo puikus šviesos ir tamsos meistras, bei Pisanui, kuris garsėjo nakties ir prieblandos vaizdavimo meistriškumu. Menotyrininkas Heisas Esas rašė: „Dore Biblijos iliustracijos yra labai dramatiškos, pilnos patoso. Apreiškimo Jonui scenoje galime pastebėti netgi siurrealizmo elementų, kuriuos vėliau atrasime Dali paveiksluose. (...). Netgi šiuolaikinėje kinematografijoje yra jaučiama Dore kūrybos įtaka“.
O.Diksas, skirtingai negu G.Engelmanas ar G.Dorė, kuris iliustravo visas keturias Naujojo Testamento evangelijas, 1960 metais sukūrė litografijų ciklą tik Evangelijos pagal Matą tema. Šis ciklas, kuris tarsi vainikuoja visą menininko kūrybą ir kuris priskiriamas prie geriausių jo darbų, ir yra rodomas parodoje. O.Diksas XX a. pradžioje buvo vienas žymiausių vokiečių avangardistų, kuris propagavo dadaistines, „Naujojo daiktiškumo“ judėjimo, o vėliau ir radikalias veristines idėjas. Du pasauliniai karai paliko žymų antspaudą menininko kūryboje. Nacistinė Vokietijos valdžia jo darbus buvo uždraudusi net eksponuoti. Atsidėjęs religinei tematikai, O.Diksas grįžo prie ekspresionizmo, kuris ypač ryškus ir minėtame Evangelijos pagal Matą iliustracijų cikle. Šventojo Rašto scenos, pulsuojančios ekspresyvumu, čia yra perdėm dramatiškos, atspindinčios karo baisumus ir nihilistines pasaulio tendencijas.
Visai kitokių išraiškos priemonių siekė M.Šagalas, 1950 metais sukūręs pirmąjį spalvotų litografijų ciklą Biblijos temomis, kurį pavadino Verve I. 1956 metais šio ciklo atspaudus Biblijos leidybai parengė Paryžiaus meistras Fernandas Morlo. Antrąją šio ciklo dalį – Verve II - Šagalas sukūrė 1956-1959 metais, o Bibliją su parengtais minėto meistro atspaudais 1960 metais išleido Paryžiaus leidykla. Abiejų Biblijos tomų (kurių pasaulyje iš viso yra tik 500 egzempliorių) spalvotas litografijas galime pamatyti parodoje. Minėtas ciklas, kaip ir visa Šagalo kūryba, pasižymi poetine, judaistine simbolika, jame atsispindi mistinis išgyvenimas, patiriamas sąlytyje su Dievu, bei vidinio, dvasinio žmogaus pasaulio vizija, nukreipta į Dievo karalystės pergalę laikų pabaigoje. Šventojo Rašto tematika M.Šagalui nebuvo svetima. Be religinio turinio piešinių, vėliau jis rimtai susidomėjo vitražais, kuriuos kūrė Jeruzalės bažnyčiai, Metzo katedrai, Ciūricho moterų vienuolynui, Reimso katedrai bei Mainzo Šv. Stepono katedrai.
Penktajame XX amžiaus deimtmetyje religine tematika kūrė ir Salvadoras Dali. Iki tol žinomas kaip garsus ekscentrikas ir Bažnyčios kritikas, po 1949 metų apsilankymo pas popiežių Pijų XII, jis tapo kataliku ir savo žmoną Galą vedė pagal katalikiškus papročius. Po kelerių metų Popiežius pašventino S.Dali kūrinį „Madona iš Port Ligato“. Menininką ir toliau traukė religinės temos. 1951 metais S.Dali rašė: „Norėčiau nutapyti tokį Jėzaus Kristaus atvaizdą, kuriame tilptų daugiau džiaugsmo ir grožio, nei visuose iki šiol sukurtuose Jo atvaizduose“. Tačiau atominės eros pasaulyje toks Kristaus atvaizdas vargu ar įmanomas. Tai vėliau suprato ir pats S.Dali, nutapęs nerimo ir susirūpinimo pasaulio likimu kupinus paveikslus „Atominis kryžius“, „Paskutinė vakarienė“, „Nukryžiavimas“ ir kt.
1964 metais Milane buvo išleista penkių tomų „Biblia Sacra“ su S.Dali iliustracijomis. Mes turime puikią galimybę parodoje pamatyti 40 originalių šio leidinio kūrinių tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento temomis. Naudodamas heliografijos ir ofseto technikų kombinaciją, S.Dali, skirtingai negu kiti menininkai, šias iliustracijas spaudai parengė pats. Nors iliustracijos iš pirmo žvilgsnio atrodo gana abstrakčios, kiekviena jų turi tikslias citatas iš Biblijos ir perteikia autoriaus išgyventas mintis, į kurias suplaukia visa menininko mistinė patirtis, atskleidžianti vienintelę tiesą, kad tikrovėje Dievo paslaptis slepiasi, o tikroji žmogaus būties esmė ir laisvė slypi tikėjime. Taigi ateikime ir pasižiūrėkime, ką Dievo kalba byloja mums didieji pasaulio meistrai.

Lina KLUSAITĖ
Kaunas