Atnaujintas 2003 m. balandžio 9 d.
Nr.28
(1132)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Rinka
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Mintys
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaimas - ateities greitkelyje

Verčiama pirmoji vaga, kurią pašventino
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Akcentas - Europos Sąjunga

Tas tris dienas Kauno rajono Noreikiškių seniūnijos Lietuvos žemės ūkio universiteto miestelis ūžė lyg bičių avilys. Čia vyko žemės ir miškų ūkio paroda “Ką pasėsi... 2003”. Toks metų renginys Noreikiškėse vyksta jau aštuntą kartą ir nuolat susilaukia gausaus skaičiaus dalyvių bei lankytojų, garbių svečių ir dėmesio. Parodos devizas - “Naujovės ir žinios, partnerystė ir ryžtingi sprendimai - kaimo ateities kelias”. Plati ir įvairi buvo parodos tematika. Tai - žemės ir miškų technika bei technologijos; žemės ūkio produkcijos perdirbimo įranga; sėklos, daigai ir sodinukai; trąšos ir augalų apsaugos priemonės; kaimo verslai; turizmo paslaugos rekreacinėse vietovėse; ekologiški maisto produktai; žemės ūkio mokslas, mokymas ir konsultacinės paslaugos.
Šįkart parodoje dalyvavo 180 stambių bendrovių, įmonių, apie 400 smulkesnių eksponentų iš visos Lietuvos bei užsienio. Čia galėjai išgirsti šnekant ne vien dzūkiškai ar žemaitiškai, bet ir rusiškai, lenkiškai, vokiškai. Suprantama, mūsų laukuose dirba ne vien lietuviška, bet ir užsienietiška žemės ūkio bei miškų technika. Ypač galingesnioji - javų, cukrinių runkelių, bulvių kasimo kombainai ir kt. Kai kurios tokios mašinos - tarsi namai ant ratų, išvaizdžios, galingos, našios ir moderniškos. Vis dėlto daugiausia eksponatų buvo lietuviškų, ypač žemės ūkio, sodinukų, žemės ruošos, kitokių mašinų, padargų. O kur dar tautodailininkų darbai, trąšos, įvairios sėklos, vaisiai, medus, kiti skanėstai, maistingosios medžiagos.
Per iškilmingą parodos atidarymą kalbėjęs LŽŪU rektorius prof. Albinas Kusta atkreipė dėmesį, kad šios parodos akcentas - Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą ir su tuo susiję organizaciniai reikalai, visuomenės, ypač kaimo žmonių, švietimas dėl stojimo į šią tarptautinę bendriją ir kt. Kaip tik vienas reikšmingesnių parodos renginių buvo euroforumas “Kaimas kryžkelėje - ar kaimo bendruomenės pasinaudos naujomis plėtros galimybėmis”, aiškintasi, kokios naudos kaimo žmogus turės iš bendrystės su kitomis ES šalimis. Tą pačią dieną nuo LŽŪU centrinių rūmų išvyko eurobusas su ekonomikos, vadybos, kitais specialistais. Jie lankėsi įvairiose vietovėse ir aiškino kaimo žmonėms Europos Sąjungos svarbą mūsų gyvenime.
Į parodos atidarymą atvyko Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas.
Šiuo savo apsilankymu jis tarsi priminė prezidento Antano Smetonos pavyzdį - prieškario valstybės vadovas visuomet dalyvaudavo žemės ūkio parodų atidaryme, aktyviai domėjosi kaimo gyvenimu. Prezidentas R.Paksas sakė, kad Lietuvos tikslas yra per Europos Sąjungą pasiekti mūsų šalies žmonėms geresnį gyvenimą. Dabar mūsų kaimas nesąs kryžkelėje, o veikiau - greitkelyje, kuriuo ryžtingai važiuojame į ateinančią, neabejotinai šviesesnę dieną.

„Džiaugsmas - pjūčiai atėjus“

Kiek vėliau įvykusi Pirmosios vagos šventė vėl priminė prieškario Lietuvos valstiečių optimizmą, tikėjimą geresniu gyvenimu, nors tada irgi nebuvo lengva pelnytis duoną, gauti papildomų pajamų. Bet kaimo žmonės tikėjo, kad Lietuva bus toji vieta, kur gera, patogu dirbti, gyventi, ilsėtis, tuo gyvenimu džiaugtis. Tas tikėjimas turėtų mus lydėti ir dabar.
Šventėje dalyvavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta pacitavo Šventojo Rašto ištrauką: „Su ašarom beriamas grūdas, bet džiaugsmas - pjūčiai atėjus“. Jis pakvietė melsti Dievą kuo gausesnio derliaus, sukalbėjo maldą už visos Lietuvos, Žemaitijos kaimo žmones, prašydamas gausių malonių. Pirmąją vagą, kurią traktoriumi išarė jaunas ūkininkas iš Raseinių rajono Mindaugas Juozaitis, pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis sakė, kad, šventindamas šią simbolinę vagą, tuo pačiu šventina visas Lietuvos kaimo vagas, tuo prašant Aukščiausiąjį gausių derlių. Į išartą vagą vaikučiai pabėrė šviežios duonelės.
Prezidentas R.Paksas, vyskupai J. Boruta bei R.Norvila, kai kurie Seimo nariai, kiti garbūs svečiai, parodos šeimininkai apžiūrėjo gausią ekspoziciją, pasikalbėjo su ūkininkais, kitais parodos dalyviais bei lankytojais.

Svarbus ramstis - technika

Vienas parodos dalyvių - aviacijos kompanijos „Oro vilkas“ vadovas pilotas Kęstutis Staniulis. Jis parodoje demonstravo nedidelį vienvietį lėktuvą, skirtą laukams tręšti. O kiti kompanijos ULO klasės lėktuvai naudojami kaimo turizmui, apylinkų apžvalgai, fotografavimui, filmavimui. Tai nauja kaimo pramogų rūšis. Parodoje eksponuotame lėktuve įtaisyta palydovinė navigacinė sistema, kita nauja įranga - jos dėka pilotas ekranėlyje tiksliai, poros metrų tikslumu, mato, kokioje lauko vietoje skrenda jo pilotuojamas lėktuvas. Per valandą juo galima patręšti apie šimtą hektarų plotą.
Bene daugiausia vietos ekspozicijoje užėmė žemės ūkio technika, eksponuota tradicinėje jai skirtoje vietoje kitoje kelio pusėje. Vertinga Kauno akcinės bendrovės „Lytagra“ ekspozicija. Naujų žemės dirbimo technologijų taikymas, jas atitinkančių žemės ūkio mašinų pardavimas, konsultavimas, techninė priežiūra ir servisas, aprūpinimas atsarginėmis dalimis - tai tik dalis bendrovės krypčių. Ji atstovauja tokioms galingoms, visame pasaulyje žinomoms kompanijoms, kaip „New holland“, „Manitou“, „Amazone“, „Maz“, „Krone“ ir kitoms. „Lytagra“ turi 22 filialus visoje Lietuvoje - Baisogaloje, Jurbarke, Gargžduose, Šakiuose, Utenoje ir kitur. Bendrovės specialistai padeda ūkininkams parengti investicinius planus SAPARD paramai gauti, teikia kitas paslaugas. Kaip tik šalia palapinės, kurioje buvo įsikūręs bendrovės parodos štabas, buvo demonstruojamas milžiniškas „New holland“ javų dorojimo kombainas, beje, kainuojantis ne vieną šimtą tūkstančių litų. Kiek toliau stovėjo net 360 tūkst. litų kainuojantis „Sampo“ javų kombainas. Pasirodo, jį jau nupirko Balčiūnų ūkis. Galingus, nors ir labai brangius užsienietiškus traktorius nedažnai, bet irgi perka vienas kitas ūkininkas, miškininkai, statybos organizacijos. Bet dažnas parodos lankytojas, praeidamas pro tokią techniką,vien atsidūsta: „Kur čia man...“
Daug vietos ekspozicijoje užėmė įvairūs sodinukai, daržovių sėklos. Kokių tik sodų ir daržų gėrybių čia nebuvo. Savo produkcijos siūlė įsigyti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno botanikos sodas, Kauno miškų urėdija, AB „Širvintų sėklos“, kitos organizacijos, taip pat privatūs augintojai. Vienas tokių - Algimantas Stankauskas iš Kauno rajono Babtų seniūnijos. Jis keturiuose žemės masyvuose turi apie 10 tūkst. įvairiausių vaisių, kaulavaisių sodinukų. Tai obelaitės, kriaušaitės, slyvaitės, vyšnaitės, persikai, abrikosai. Kone visų - po keletą veislių. Už persiko sodinuką šeimininkas prašė 18 litų, abrikoso - 15 Lt. Jis labiau išskyrė koloninę obelaitę, kuri išauganti tarsi kokia kolona - aukšta, liekna, o rudenį visa aplimpanti rausvais obuoliukais. Labai įspūdingas vaizdas. Už sodinuką prašė 15 litų. Beje, šeimininkas sakė, kad šitokią sodų augmenijos gausą daugina, sodina, prižiūri, realizuoja tik trys jo šeimos žmonės. Gelbsti žinios, patirtis, o ypač įvairi sodų technika. Be jos tiek darbų nenuveiktų.
Kitas ūkininkas siūlė bulvių sėklos - už penkių kilogramų rezginę prašė vienuolika litų. Jonas Rabačius pardavinėjo ekologinį medų, už kilogramą norėjo 13-14 litų. Jis darbščių bitelių surinktas iš miško aviečių, liepų, kitos augmenijos. Bitininkas turi apie šimtą bičių šeimų.
Iš Pasvalio rajono Daujėnų seniūnijos atkakusi šeima siūlė naminę duoną. Kilogramas - 2,6 Lt. Žmonės nesiderėdami pirko, sakydami, kad nors ir brangoka, bet - natūrali, gardi. Buvo duonelės su spirgučiais ir kitokios.

Šviečiamoji programa ir medaliai

Po stogu LŽŪU trečiuosiuose rūmuose irgi veikė gausi ekspozicija. Savo darbus, agitacinius leidinius lankytojams pateikė Kauno apskrities specialiųjų ugdymo įstaigų moksleiviai, amatų klubo „Versmė“ meistrai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, kitos bendruomenės. Pirmą kartą savo ekspozicijas parengė Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Ypač daug dėmesio parodoje „Ką pasėsi... 2003“ buvo skirta šviečiamajai programai, prasidėjusiai dar kovo viduryje. Vyko Kaimo verslų dekados renginiai įvairiose apskrityse, jų seniūnijose, savivaldybėse, taip pat Sodininkų ir daržininkų forumas. Parodos dienomis vyko gamybinės konferencijos, seminarai. Ekologiško pieno perdirbimo perspektyvos, valstybės parama kooperacijos plėtrai, profesinis pasirengimas ūkininkauti, žemės ūkio paskirties žemės rinka, vaisių ir daržovių rinkos naujovės, daug kitų temų buvo nagrinėjamos įvairiuose seminaruose, pokalbiuose. Vien parodos metu jų buvo surengta apie pusę šimto. Ūkininkai, bendrovių specialistai daug ką išgirdo, sužinojo.
Vienas džiugiausių momentų parodoje buvo apdovanojimai. Paskirta dešimt didžiųjų, tiek pat mažųjų parodos medalių, penkiolika diplomų, keturiolika Žemės ūkio ministerijos padėkos raštų. Tarp apdovanotojų - AB „Lytagra“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Sėklos“, Dzūkijos nacionalinis parkas, tautodailės studija „Piliuona“. Taip pat - Audronės ir Eduardo Mačių dekoratyvinių augalų medelynas, Eugenijos Šliauterienės ūkis, Onos Valickienės lėlės ir kt.
Vienas neformalus parodos akcentas - didžiausios kiaušinienės Lietuvoje (organizatorių teigimu, - ir visame pasaulyje) kepimas. Šią dovaną parodos dalyviams pateikė AB „Vievio paukštynas“ ir restoranas „Marceliukės klėtis“. Kiaušinienė buvo iškepta iš 2059 kiaušinių. Gal tai tikrai Gineso knygos vertas rekordas?

Benjaminas ŽULYS
Noreikiškės, Kauno rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija