Atnaujintas 2003 m. balandžio 11 d.
Nr.29
(1133)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Mums rašo
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaip agituojant už Europą neperlenkti lazdos

Vladas Gaidys

Iki referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje liko keturios savaitės, bet jos prilygsta pusei metų ramaus gyvenimo, sako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktorius dr. Vladas Gaidys. “XXI amžiui” jis aiškina, kokie veiksniai bei aplinkybės gali nusverti referendumo rezultatus į vieną ar kitą pusę.

Kaip apibūdintumėte dabartines Lietuvos piliečių nuotaikas: ar dėl stojimo į ES jiems viskas aišku, ar dar likę nemaža sumaišties ir baimės?
Žiūrint istoriškai, bent jau nuo 1992 metų, kai pirmą kartą matavome požiūrį į Europos Sąjungą, buvo visko. 1992 metais – pernelyg daug naivaus optimizmo, kad ten viskas automatiškai bus labai gerai – visi gyvens laimingai ir pasiturinčiai, bet tada pati ES atrodė dar nerealiai toli. Tuo metu už narystę ES pasisakė 63 proc. ir tik 4 proc. prieš. Estijoje ir Latvijoje taip pat buvo maždaug tokie pat duomenys.

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

Kovo 4 dieną Vilniaus universitete vyko mokslinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-mečiui paminėti.
Dr.Arūnas Streikus joje apžvelgė paskutinį sovietų valdžios gyvavimo Lietuvoje dešimtmetį. Šiuo laikotarpiu SSRS ir Šventojo Sosto santykiai buvo ypač įtempti, o aukščiausioji sovietų valdžia Maskvoje nespėjo tvirtinti prieš Vatikaną nukreiptų dezinformacijos kampanijų planų. Išlikę KGB dokumentai liudija, kad 1988 metų pabaigoje – 1989 metų pradžioje Maskva dažnai naudojosi ir KGB padalinio Lietuvoje operatyvinėmis galimybėmis daryti spaudimą Vatikanui, kad šis paremtų Sovietų Sąjungos iniciatyvas tarptautinėje arenoje, apribotų Katalikų Bažnyčios paramą tautinio išsivadavimo sąjūdžiui Lietuvoje.

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Klaida būtų atsisakyti saugių namų

Jau laikas suvokti, kad Lietuva praktiškai neturi jokio kito pasirinkimo. Kai kurie balsai, kaip paprastai iš „artimojo užsienio“ ar to paties „užsienio“ paraginti, siūlo neskubėti stoti nei į NATO, nei į Europos Sąjungą, palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis Slovėnijai, Slovakijai ar kuriai kitai šaliai. Tai perspėjimas, kad išvengtume žiauraus „išnaudotojų kapitalistų jungo“. Baltijos šalys dar nepamiršo 1940 metų „išvaduotojų“. Dabar tai daroma pagal to paties „vaduotojų centro“ perrašytą scenarijų. Pakeista frazeologija, tikslai – tie patys. Primygtinai siūloma pirma sustiprėti patiems ir tik tada, kai jau būsime ekonomiškai stiprūs, kai pasivysime, o gal ir pralenksime tokias šalis kaip Danija ar Belgija, kai pajėgsime apsiginti nuo priešų (pašnabždom senu papratimu dar priduriama „nuo Amerikos imperialistų“ arba „nuo Europos kapitalistų“), štai tada ir apsispręsime.