Moralinės ir teisinės Irako problemos po totalitarinio režimo nušalinimo

Irako vaikai bando atsigerti iš vamzdžio, įrengto humanitarinę pagalbą tiekiančių ispanų pajėgų

Irakiečiams atsivėrė kelias tapti savo šalies šeimininkais

Tragiškiems Irako karo įvykiams palaipsniui tampant istorija, tebesitęsiantys svarstymai dėl Jungtinių Valstijų vadovaujamos operacijos „Laisvė Irakui“ moralinių motyvų užleidžia vietą diskusijoms apie „posadaminio“ Irako demokratinį sutvarkymą ir tarptautinės bendruomenės įtaką šiam procesui. Tie, kurie dalyvavo gausiose antikarinėse manifestacijose, kurios lyg galinga banga nuvilnijo per visą pasaulį, ir tie, kurie dėjo visas pastangas, kad karo nebūtų, be abejonės, matydami televizijos ekranuose subombarduotus ir sugriautus namus bei žmonių aukas, turėjo pajusti vidinį nusivylimą ir skausmą.
Kita vertus, diktatoriaus Sadamo Huseino režimas, pagrįstai vadintas „arabiškuoju stalinizmu“, ne kartą agresyviais veiksmais pažeidė taiką Artimųjų Rytų regione, todėl sunku įsivaizduoti nors vieną sąžiningą žmogų pasaulyje, kuris būtų nelaimingas dėl šio režimo nuvertimo drąsiais amerikiečių kariškių ir jų sąjungininkų veiksmais, kurie vykdė savo pilietinę pareigą, paklusdami savo teisėtų ir demokratiškai išrinktų politinių lyderių nurodymams.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija