Atnaujintas 2003 m. balandžio 30 d.
Nr.33
(1137)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Nuomonės
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Aktualijos
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Knygoje - Būgų giminės likimas

Knygos autorė Liucija Būgaitė

UAB „Utenos spaustuvė“ išleido Liucijos Būgaitės prisiminimų knygą „Proskynos“. Utenos apskrities laikraščio redaktoriaus Donato Čepuko rūpestingai ir profesionaliai redaguotoje knygoje žymaus kalbininko profesoriaus Kazimiero Būgos brolio Jono duktė Liucija pasakoja apie Būgų tėvoniją - Pažiegę, jos gražią gamtą, darbščią šeimą. Nemažai puslapių skirta kalbininkui prof. K.Būgai.
Pratarmėje autorė rašo: „Pirmoji iš Būgų giminės pradėjau rinkti žinias apie mūsų šeimos praeitį. Sunku tai padaryti, nes visi buvome trėmimų išblaškyti“. Knygoje pateikiama daugybė Būgų giminės atstovų gyvenimo faktų, paminėti jų nuopelnai tautai. Be to, autorė Liucija Būgaitė-Baubonienė parengė, o Valerijus Voroninas nupiešė giminės geneologinį medį.
Pasakojimas pradedamas nuo gimtojo Pažiegės kaimo (Dusetų parapija) smulkaus aprašymo ir prosenelio Albino Būgos, senelių Kazimiero Būgos (1848-1921) ir Grasildos Makuškaitės-Būgienės (1859-1934) gyvenimo aprašymų. Kazimiero ir Grasildos Būgų šeimoje augo ketvertas sūnų ir ketvertas dukterų: Kazimieras (būsimasis kalbininkas), Jonas, Juozapas, Antanas, Ona, Karolina, Emilija, Anelija. Autorė apie savo dėdę kalbininką plačiau pasakoja skyrelyje „Jis buvo didis mokslininkas“.


Prisiminimai dar gyvi

Poezijos knyga „Būti ugnele“, išleista 2002 metais, - tai kunigo Jono Katulio, dabar klebonaujančio Kulautuvoje, dovana tikintiesiems. Skaitau jo kreipimąsi į skaitytojus: „Kaip liaudies drožėjas ar dainų kūrėjas savo džiaugsmą ar gėlą sudeda į dainą ar įrėžia medin, (…) taip ir aš, nors specialių mokslų tam nėjęs, sudėjau į šią kuklią žodžių puokštę savo širdies šilumą…“
Kaip rašo redaktorė Janina Brazauskienė, „gera, kada meilė Dievui, Tėvynei ir Artimui išliejama širdies posmais, kai jie užfiksuojami knygos puslapiuose“. Anot redaktorės, kun. J.Katulis – nuoširdus Dievo žodžio skleidėjas. Kuklus, paprastas, parapijiečių mylimas ir mylintis, sugebantis pažinti, prakalbinti sužvarbusią širdį, surasti paguodos, padrąsinimo žodžius kiekvienam. Jis drauge ir poetas, savito braižo meistras, savo eilėraščius skelbęs įvairių laikraščių ir žurnalų puslapiuose, skaitęs juos renginiuose. Pasak J.Brazauskienės, kunigas nedrįsta savęs vadinti poetu ir negalvojo išleisti savo knygos. Tik po ilgų įkalbinėjimų ir dvejonių sutiko.