XXI amžius

Neišsipildžiusios viltys

Žadėję amerikiečiams ir britams kapą Irako dykumose ir pačiame Bagdade, Sadamas Huseinas ir jo parankiniai labai nuvylė Rusijos politikus ir ekonomistus. Maskvoje niekas nesitikėjo, kad atsitraukdama S.Huseino armija nesusprogdins ar nepadegs naftos verslovių ir gręžinių. Naftos verslovių padegimas iš anksto buvo vertinamas kaip baisus Irako keršto ginklas. Deja, šie Rusijos lūkesčiai neišsipildė. Karinė sąjungininkų operacija buvo suplanuota ir vykdoma taip, kad tokios katastrofos neįvyktų. Beveik visos naftos verslovės bei gręžiniai atsidūrė sąjungininkų rankose. Dėl to fakto Maskvoje (ir ne tik) kilo vos ne panika. Juk tai reiškia, kad netrukus pigi Irako nafta užlies pasaulio rinką kur kas anksčiau nei buvo manoma. Tokia pati nemaloniausia perspektyva yra tiktai šalims naftos eksportuotojoms. Ypač Rusijai ir Saudo Arabijai. Todėl, vos Vašingtonui pareikalavus, kad Jungtinės Tautos atšauktų naftos eksporto suvaržymus Irakui, tam bemat prieštaravo Rusija ir Saudo Arabija. Tokia Maskvos ir Rijado pozicija visiškai suprantama. Juk faktiškai nafta Rusijai - kone vienintelis ar bent jau didžiausias pajamų šaltinis, o naftos kainų kritimas pasaulinėje rinkoje - tai jau beveik tragedija.
Dar prieš prasidedant Irako karui, žymiausieji Rusijos politikos ekspertai buvo numatę nuostolių dydį amerikiečių pergalės atveju. Pavyzdžiui, Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos viceministras Arkadijus Dvorkovičius įspėjo, jog greito karo pabaigos atveju naftos kaina pasaulyje gali nukristi iki 12-13 dolerių už barelį. Rusijos „Alfabank“ vadovas Piotras Avenas apskaičiavo, jog, sumažėjus naftos kainoms iki 18 dolerių už barelį, Rusijai teks sumažinti aukso ir valiutos atsargas; iki 14 dolerių - valstybės biudžetas taps deficitinis, o kainai nukritus iki dešimt dolerių už barelį laukia neišvengiamas didelis ekonominis nuosmukis. Dar niūresnes prognozes skelbia ekspertai iš „Rusijos fondų“. „Jukos“ koncerno prezidento Michailo Chodorkovskio teigimu, dėl pigios Irako naftos Rusijos ekonomika neteks mažiausiai 15 milijardų dolerių per metus. Tačiau blogiausia, anot ekspertų, kad šios prognozės gali labai greitai tapti realybe. Naftos kainos, dar nepradėjus Irako naftos eksporto, ėmė kristi. „O kas atsitiks rudeniop, jau rugsėjo mėnesį, kada pasaulio biržų pranešimai apie krentančias naftos kainas pasidarys košmaru ne tik Rusijos naftos magnatams, bet ir valdžiai?“- klausia „Nezavisimaja gazeta“ ekonomikos apžvalgininkas A.Savickis. Mat rugsėjį Rusijoje prasideda eilinis rinkimų ciklas, kurio eiga priklausys nuo naftos dolerių daugiau nei nuo visų kitų priežasčių. Juk visos Rusijos pagrindinės politinės jėgos deklaruoja savo tikslus pagal „inercinį scenarijų“, kuris skelbia ramų socialinį foną: biudžetas toliau pilnės dėl plaukiančių naftos dolerių, didės biudžetininkų atlyginimai, žodžiu, jokių rimtesnių konfliktų tarp „apačios“ ir „viršaus“ nebus. „Tačiau kai tik biudžetas ims braškėti per visas siūles, toks scenarijus subyrės“, - teigia A.Savickis. Subyrės ir dabar valdžios deklaruojamas stabilumas. Kaip tik dėl to stabilumo ir išlieka kol kas labai didelis prezidento V.Putino populiarumas. Tačiau kai tik visuomenė suvoks, jog aukšti V.Putino reitingai ir vadinamasis stabilumas (kaip ir L.Brežnevo laikais) grindžiamas vien tik aukštomis naftos kainomis, o ne sumaniu ekonomikos administravimu, naftos kainų kritimas taps labai bloga naujiena valdžiai.
Aišku, tokiu atveju Kremlius pabandys ieškoti kaltų dėl susidariusios situacijos. Gali būti mesti kaltinimai Amerikai, Gruzijai ar dar kam nors. Tačiau visi ženklai rodo, jog bus ieškoma „vidaus priešų“. Su jais kovoti lengviausia, nes nereikia bijoti tarptautinės reakcijos. Vienas toks būsimasis „priešas“ jau ryškėja. Tai premjeras Michailas Kasjanovas ir jo vadovaujama vyriausybė. Prasidėjusi vyriausybės ir M.Kasjanovo kritika bei iškeltos kelios kriminalinės bylos aukštiems vyriausybės pareigūnams aiškiai rodo, kad bus kam suversti kaltę dėl susidariusios padėties, sumažėjus pasaulinėms naftos kainoms. Jeigu ir tai nepadės, teks paaukoti kai kuriuos vadinamuosius oligarchus ar ministrus. Be to, dar yra vilčių, jog Amerika, jeigu jos mandagiai ir nužemintai paprašys, neims staigiai mažinti naftos kainų, o palauks, kol bus išrinkta naujoji Rusijos valdžia.
Viename Rusijos laikraštyje teko skaityti įdomų straipsnį, pavadintą „Sadamas ir Bušas sugadino būsimuosius rinkimus Rusijoje“. Tačiau dar įdomesnė šio straipsnio paantraštė: „Jeigu Irake neliepsnoja naftos verslovės, reiškia liepsnoja Rusijos biudžetas“.

Petras KATINAS