Atnaujintas 2003 m. gegužės 2 d.
Nr.34
(1138)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

UAB „Molesta“ generalinis direktorius Stasys Žvinys simbolinį raktą nuo parapijos namų įteikia Molėtų dekanui kun. Kęstučiui Kazlauskui

Didelis įvykis

Nekėlė pasididžiavimo Molėtuose, ant kalniuko šalia bažnyčios, stovėjęs pastatas. Parapijos bendruomenės namai, prieškariu garsėję kaip katalikiškos veiklos centras, sovietiniais metais buvo visiškai nugyventi. Statinys buvo restauruojamas 2002-2003 metais pagal projektą, kurį finansavo „Renovabis“, vokiečių katalikų solidarumo akcija su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis, tarpininkaujant Bevergeno “Pagalbos Rytams“ grupės nariui Klemensui Švėrsui ir remiant Molėtų rajono savivaldybei.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno dekanate

Kryžiaus kelio procesija nuo Šv. Gertrūdos bažnyčios iki Kauno Arkikatedros Bazilikos

Didysis tridienis

KAUNAS. Užbaigę Gavėnios laikotarpį, Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintieji buvo pakviesti aktyviai įsitraukti į Didžiojo tridienio liturgiją. Taip pat visą Tridienį buvo klausoma išpažinčių. Vadovaujant klebonui dekanui kun. Vytautui Grigaravičiui, buvo sudaryta darbo grupė, kuri rūpinosi bažnyčios puošimu, procesijomis. Kiekvieną dieną prieš pamaldas buvo aiškinama liturgija, kad tikintieji galėtų tinkamai išgyventi Didžiojo tridienio velykinę paslaptį.
Didžiojo ketvirtadienio pamaldose dalyvavo visi parapijos kunigai. Kun. Artūras Jagelavičius sakė homiliją, kurioje aiškino Paskutinės vakarienės prasmę ir Eucharistijos įsteigimo svarbą. Klebonas kvietė skirti daugiau dėmesio Eucharistijos paslapties išgyvenimui ir jos pagarbinimui. Kartu tai buvo prašymas, kad Jėzus, kuris duonos pavidalu ateina į kiekvieno tikinčiojo širdį, taptų brangiausia vertybe ir lobiu jų kasdienybėje, kuri yra pilna išbandymų, pavojų ir gundymų. Parapijiečiai buvo raginami vertinti tylą, kuri prasidėjo nuo Didžiojo ketvirtadienio ir tęsėsi iki Didžiojo šeštadienio pamaldų, nes tik tyloje ir asmeninėje maldoje galima pajusti Dievo veikimą.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Vadokliečiai būgnininkai
Albertas Kisielis (kairėje) ir Sigitas Liobikas

Į bažnyčią kvietė būgno garsai

VADOKLIAI. Velykų sekmadienį prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios tratėjo būgnas. Mušti jį pradėjo septintą valandą ryto. Būgno lazdelėmis manipuliavo miestelio gyventojai Albertas Kisielis ir Sigitas Liobikas. Mušė vienas kitą pakeisdami kas tris penkias minutes. Šią procedūra vyrai baigė, kai žmonės suėjo į bažnyčią. Prie maldos namų būgnas aidėjo apie dvi valandas.
A.Kisielis pasakojo, jog mušti būgną prie bažnyčios tapo įpročiu nuo caro laikų. Jo aidas girdisi net už kelių kilometrų nuo miestelio esančiuose Klebonų ir Stebėkių kaimuose, jeigu į jų pusę pučia vėjas. Būgnas mušamas tiktai pirmąją šv. Velykų dieną.

Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Bažnyčios bokšte pastatytas kryžius

KLAIPĖDA. Balandžio 17-ąją uostamiestyje atlikti unikalūs statybos darbai - aukštalipiai darbininkai vien rankomis ir virvėmis į keliasdešimties metrų aukštį pakėlė ir pritvirtino beveik pusę tonos sveriantį kryžių.
Apie 400 kilogramų sveriantis 12 metrų Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios kryžius į maždaug 25 metrų aukštį užkeltas vien rankomis ir alpinistų virvėmis. Šį darbą atlikę uostamiesčio aukštalipiai A. Gridino įmonės darbininkai juokavo, kad teko dirbti kaip senovės Egipto piramidžių statytojams - be jokios šiuolaikinės technikos. Toks būdas pasirinktas specialiai, norint pademonstruoti ir priminti, kaip senovėje buvo statomos bažnyčios. Aukštalipiai sakė, kad sraigtasparniu ar kranu užkelti kryžių būtų buvę pernelyg paprasta.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Bažnytinių chorų vadovai su Sintautų klebonu
prel. Antanu Maskeliūnu (sėdi trečias iš dešinės)

Bažnytinių chorų šventė

Sintautai. Atvelykio išvakarėse, balandžio 26 dieną, į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią suvažiavo Zanavykijos bažnytiniai chorai. Tai jau šeštoji bažnytinių chorų šventė Sintautų miestelyje, tapusi gražia tradicija populiarinant religinių chorų repertuarą, keliant meninį lygį. Atvyko Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios choras, vadovaujamas Arūno Važinskio ir Jovitos Rutkauskaitės, Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininkės Redos Kneizevičienės, Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios choras (vadovė Salomėja Laima Vitukėnienė), Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, kuriam vadovauja Birutė Gurskienė, Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios giesmininkai, vadovaujami Izolinos Rudzevičienės, patys jauniausi choristai atstovavo Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčiai (vadovė Violeta Briaukienė), o šeimininkų, Sintautų religinės bendruomenės, chorui vadovavo ilgametė choro vadovė vargonininkė Birutė Garmuvienė. Per visą Sintautų bažnyčios atstatymo laikotarpį B. Garmuvienė už bažnytinius patarnavimus neėmė jai priklausančio vargonininkės atlyginimo, jį paaukodama bažnyčios atstatymo ir puošimo reikmėms.