Atnaujintas 2003 m. gegužės 2 d.
Nr.34
(1138)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Nuteistųjų sielovada rūpinsis kapelionai

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius pasirašė susitarimą dėl Katalikų bažnyčios sielovados kalinimo vietose

Balandžio 23 dieną Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Vytautas Markevičius pasirašė susitarimą dėl Katalikų Bažnyčios sielovados kalinimo ir kitose laisvės atėmimo vietose. Šis susitarimas buvo pasirašytas įgyvendinant Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kurioje yra numatyta Katalikų Bažnyčios teisė vykdyti sielovadą ligoninėse, vaikų globos namuose, įkalinimo įstaigose bei kitose socialinės globos įstaigose.
Susitarime yra numatyta, kad Katalikų Bažnyčia rūpinsis įkalintų asmenų sielovada ir padės jiems morališkai pasirengti grįžimui ir tolygesniam integravimuisi į visuomenę. Pastoraciją įkalinimo vietose gali vykdyti ne vien kunigai ir vienuoliai, bet ir Bažnyčios vadovų įgalioti pasauliečiai.


Pagarba žmoniškumui

Kauno Šv.Antano Paduviečio bažnyčios statytojo kan. Juozapo Želvio kilnumas įvertintas jau po mirties. Jo apdovanojimą prezidentas Rolandas Paksas įteikė Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui

Kiekvienais metais, minint Antrojo pasaulinio karo holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvoje pagerbiami žmonės, gelbėję žydus nuo nacių genocido.
Antradienį Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 45 Lietuvos žmonės. Deja, tik dešimt iš jų galės paimti į rankas apdovanojimą, kitų kilnumas įvertintas jau po mirties. Kai kurie iš gelbėtojų mirė dar visai neseniai.
Lietuvos Prezidentas, įteikdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai padėkos žmoniškumui aktas. „Jie - ūkininkai, buhalteriai, staliai, siuvėjai, gydytojai - davė mums kilnumo pamoką. Daugelio jų darbai ir gyvenimo žygiai nepateko į knygas, nėra plačiau žinomi. Tačiau tiems žmonėms esame labai skolingi. Susirinkome pagerbti žmogiškumą. Labai vėluodami tariame padėkos žodį žmonėms, kurie istorijos kataklizmų metais rizikavo savo gyvybėmis, kad išsaugotų kitų gyvenimus“, - kalbėjo Lietuvos Prezidentas.


Sena vaga

Partijai pašaukus, širdžiai paliepus, socialdemokratų kandidatu į laisvas Seimo narių vietas iškeltas Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių skyriaus vedėjas Algirdas Paleckis. Tai tas pats, anot vieno dienraščio, „garsios politikų giminės“ atstovas, kurio senelis 1940 metų vasarą važiavo į Maskvą „Stalino saulės parnešti“, o vėliau keliolika metų atstovavo Sovietų Sąjungai įvairiuose propagandiniuose „taikos šalininkų“ ir panašiuose renginiuose. Už nuopelnus šeimininkams 1947, 1949, 1950, 1969 ir 1974 metais apdovanotas Lenino ordinais, nuo 1952 metų - kandidatas į SSKP centro komiteto narius, o 1969-aisiais pagaliau gavo socialistinio darbo didvyrio vardą, eilinį Lenino ordiną bei pjautuvo ir kūjo aukso medalį. Laisvalaikiu rašė storas knygas ir eilėraščius, šlovinančius komunistų partiją ir didžiąją rusų tautą. Bet ir su žiburiu tuose būsimojo Seimo nario senelio eilėraščiuose jokios poezijos nesurasi. Pakanka paminėti keletą tų kūrinių. Vien pavadinimai ką sako: „Po Stalino konstitucijos saule“, „Mintys apie vyresnįjį brolį“ ir pan. Na, o kandidato į Seimo narius tėtušis irgi uoliai sekė tėvo pėdomis, darbavosi Sovietų Sąjungos ambasadose Šveicarijoje, Rytų Vokietijoje, o po nepriklausomybės atkūrimo tapo vienu „persitvarkiusios“ partijos veikėju, netrukus, tariamai nepasitenkinęs partijos linija, perėjo pas „nepersitvarkiusius“ socialdemokratus tiktai tam, kad šiuos parengtų vadinamajam jungimuisi su LDDP. Nuo tada tapo labai įtakingu socialdemokratų viršūnių šulu, dabar neoficialiai komanduojančiu Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatinei tarnybai.


Autonomininkai diktuoja sąlygas

Mokslų akademijos salėje „Vilnijos“ draugija ir kitos organizacijos surengė konferenciją „Vilniaus krašto kultūros ir švietimo problemos“. Konferencijoje padarė pranešimus akademikai Z.Zinkevičius, A.Tyla, mokslų daktarai E.Gečiauskas, K.Garšva ir kiti visuomeninių organizacijų atstovai. Vilniaus krašto reikalai, ypač išryškėję po skandalingų balandžio 9-osios Vilniaus mero rinkimų, dar labiau sukomplikavo padėtį Rytų Lietuvoje, perkant tautinių mažumų, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjų balsus. Socialdemokratų siekimas gauti Vilniaus mero postą darosi ne tiek akiplėšiškas, kiek kenkiantis lietuvybei šiame krašte, darant visas įmanomas nuolaidas Lenkų rinkimų akcijos vadams. Paskubomis ketinama keisti Tautinių mažumų ir Švietimo įstatymus, pažeidžiant Konstituciją, įteisinant dvikalbius gatvių užrašus bei dvikalbius ar net trikalbius rinkimų biuletenius. Konferencija, be šių dalykų, pasiūlė Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui bei jų partijoms neeikvoti valstybės pinigų Vilniaus regiono kaimų vystymo agentūrai, vadovaujamai aršaus Lietuvos nepriklausomybės priešininko, autonomininko Aniceto Brodavskio ir aptarnaujančiai vien tik lenkus. Iš teisiškai neįvertintų autonomininkų susikūrusios Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje tikslas – kuo ilgiau išlaikyti pelningą savo valdžią Rytų Lietuvoje. Dėl to ši organizacija visokiais būdais stengiasi trukdyti tautinių mažumų integracijai, nuolat skleidžia melą apie „skriaudžiamus“ lenkus, nors nė vienoje pasaulio šalyje už Lenkijos ribų lenkai negali net svajoti apie tokias geras sąlygas savo švietimui ir kultūrai palaikyti kaip Lietuvoje. Lenkų rinkimų akcijos programoje skelbiama, jog Lietuvoje lenkai prievarta asimiliuojami, skriaudžiami ir pan. Todėl valdančioji Socialdemokratų partija ir jos satelitai – socialliberalai ir liberalai demokratai, sudarantys koalicijas su Lenkų rinkimų akcija, faktiškai vykdo priešvalstybinę šios grupuotės programą ir pažeidžia pagrindinės tautybės bei kitų tautinių mažumų teises. Socialdemokratus Lenkų rinkimų akcijos veikėjai dabar tiesiog šantažuoja, versdami priimti antikonstitucinius įstatymus, grasindami vėl išardyti sulipdytą koaliciją ne tik Vilniuje, bet ir Trakų rajone.


Europietiškiausio žmogaus titulas atiteko kunigui

Kun. Algirdas Dauknys

Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Panevėžio balso“ redakcija buvo paskelbę europietiškiausio Panevėžio krašte žmogaus rinkimus, skirtus referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje. Nuomones buvo galima pareikšti laiškais, elektroninėmis žinutėmis bei telefonu.
„Panevėžio balso“ skaitytojai labiausiai simpatizavo Naujamiesčio klebonui kun. Algirdui Daukniui. Jam ir atiteko europietiškiausio Panevėžio krašte žmogaus titulas.
Kun. A. Dauknys kartu yra Panevėžio ateitininkų dvasios vadas. Dažnai besišypsantis, blogą nuotaiką savyje sugebantis paslėpti dvasininkas sovietiniais metais yra baigęs Kauno kunigų seminariją. Be to, jis mokėsi Teologinių studijų institute Briuselyje, kur apgynė teologijos licenciato laipsnį.
Naujamiesčio klebonas – veiklus žmogus. Savo parapijoje jis organizuoja tarptautines jaunimo stovyklas, rengia laidas Vatikano radijui, bendradarbiauja Lietuvos radijo „Mažojoje studijoje“, vietos “Pulso” radijuje. 44 metų dvasininkas dalyvauja tarptautiniame projekte “Europa žmogišku veidu“, į jį įtraukdamas miesto ir rajono jaunimą. Kun. A. Dauknys Naujamiestyje klebonauja šešti metai.


Mirė Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas

Evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas

Balandžio 25 dieną Tauragėje, eidamas 55-uosius metus, netikėtai mirė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos pirmininkas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas.
J. V. Kalvanas gimė 1948 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčios kunigo Jono Viktoro Kalvano ir Martos Račkauskaitės-Kalvanienės šeimoje. 1966 metais baigė Tauragės 2-ąją vidurinę mokyklą, 1974 metais - Kauno medicinos institutą. Dirbo gydytoju neurologu ir psichiatru Omsko klinikinėje ligoninėje, o vėliau - Šilalės centrinėje ligoninėje gydytoju psichoneurologu.
1984 metais įstojo į Rygos evangelikų liuteronų dvasinę seminariją. 1984 metais Konsistorijos nutarimu buvo ordinuotas kunigu diakonu tarnauti Tauragės parapijoje. Ilgą laiką aptarnavo ir Lauksargių, Sartininkų, Batakių, Skaudvilės parapijas. 1990 metais Tauragėje ordinuojamas visateisiu kunigu ir vyskupo pagalbininku.


Europietiškiausias anykštėnas – dekanas

Anykščių krašto laikraščio „Anykšta“ skaitytojai rinko europietiškiausius savo krašto žmones. Redakcija gavo beveik 400 laiškų, kuriuose skaitytojai siūlė europietiškiausių žmonių kandidatūras, vardijo jų teigiamas savybes, išskirtinius bruožus. Daugiausia balsų (75) gavo Anykščių dekanas – Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Saulius Filipavičius. Rajono žmonės šiam dvasininkui skyrė daugybę komplimentų, pabrėžė, kad kun. S. Filipavičius yra diplomatiškas, išsilavinęs, korektiškas, tolerantiškas, didelės erudicijos, draugiškas, teisingas, gerbiamas žmogus, puikus oratorius, mokantis daug kalbų, dvasingas, doras, visuomeniškas...