XXI amžius

Kaimo jaunimas žvelgia į Europą

Nuo ūkininkavimo - prie verslo

Nuošalyje nuo žengimo į Europos Sąjungą nelieka ir šalies jaunieji ūkininkai. Tai - mūsų kaimo ateitis, perspektyva į šviesesnę dieną. Juk ne paslaptis, kad ne vien į mūsų miestus, bet ir į užsienį iš kaimo išvyksta nemažai jaunimo. Tai ne išeitis, ne sprendimas, siekiant pagerinti savo ir savo vaikų gyvenimą. Tad ar kaimo jaunimą išgelbės Europos Sąjunga?
Šias mintis nagrinėjo į Lietuvos žemės ūkio rūmus susirinkę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos nariai, kurių Lietuvos kaime yra apie 4200. Tai visos šalies mastu nėra labai daug, tačiau juk ne visi jauni mūsų kaimo žmonės yra šios bendrijos nariai. Bet ir tai - nemažas svoris kaimo bendruomenės balanse. Dera prisiminti, kad dabar apie 60 proc. ūkininkaujančių žemdirbių yra 60 metų ir vyresni (38 proc. jų turi vos pradinį išsilavinimą). Tai kelia nerimą.
Iki šiol jauniesiems ūkininkams buvo skiriama ne itin daug dėmesio, o daugiau kalbama ir žadama. Į tai konferencijoje atkreipė dėmesį Jaunųjų ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Pranas Žymančius. Jis pasišaipė, kad ne vien miesčionys, bet ir kai kurie valdininkai kaimą įsivaizduoja tarsi mėšlo krūvą, nuo kurios sklinda nemalonus kvapas... Juokai juokais, tačiau kaime ūkininkaujančioje jaunuomenėje spręstinų problemų yra nemažai. Nuo jų sprendimo spartos priklausys, ar mes išauginsime naują ūkininkų kartą. Šiandien itin svarbu materialinė parama jauniesiems ūkininkams, ypač pradedantiesiems. Dabar toji parama esanti neženkli. Pavyzdžiui, dažnai giriamų SAPARD lėšų jaunas ūkininkas, ypač pradedantysis, gauti nepajėgia. Tiesa, yra vienas kitas, tačiau tai vienetai. Tarybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ūkininkavimas neturėtų būti vien žemės ūkio produktų gamyba, tai - ir verslas. Tad jaunasis ūkininkas turėtų žengti nuo ūkininkavimo prie verslo, aktyviai domėtis rinkos ypatumais, žemės ūkio produktų realizacija, partneryste su kitais ūkininkais bei verslininkais. Tam reikia ne vien apsukrumo, bet ir žinių. Ne vien įgytų įvairiuose kursuose, seminaruose, nors ir tokios daug reiškia, bet ir profesionalaus žemės ūkio išsilavinimo. Jį galima įgyti (ne vienas jaunas ūkininkas ir įgyja) neakivaizdžiai. Bet sąjungos valdybos pirmininkė Erika Navalinskienė šią mintį papildė, kad, pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio universitete už vieno semestro neakivaizdines studijas imama 700 litų, Veterinarijos akademijoje - 1200 Lt. Toli gražu ne kiekvienas jaunuolis ar jo tėvai įstengs pakloti tokias sumas. Nerimą kelia ir tai, kad jaunasis ūkininkas, be jokių išlygų, šaukiamas į privalomąją karinę tarnybą, nors ūkis užregistruotas jo vardu. Būna, kad jaunuolis neturi rimto žmogaus, kuriam galėtų tarnybos metu patikėti savo ūkio žemę, gyvulius, dokumentaciją, įgaliojimus. Valdybos pirmininkė ypač pabrėžė, kad jaunasis ūkininkas turėtų ne vien egzistuoti, vos sudurdamas galą su galu, o gyventi, džiaugtis tuo gyvenimu, rasti galimybių turiningai poilsiauti, pakeliauti ir pan. Dabar gi ne vienas kaimo žmogus svarsto, ką daryti su savo gyvuliais, nes dėl žemų supirkimo kainų neverta jų nei laikyti, nei parduoti. O jaunasis ūkininkas, nors dar oficialiai neturįs savo žemių, gyvulių, mato beviltiškas savo tėvų pastangas.
Labiausiai nerimą kelia nepalanki jaunųjų ūkininkų kreditavimo sistema, ES stuktūrinių fondų panaudojimo apimtys. Tai minėjo ir jaunas ūkininkas iš Rokiškio rajono Modestas. Jis ypač atkreipė dėmesį į paramą besikuriantiems jauniesiems ūkininkams. Jos iš valstybės pasigendama labiausiai. Osvaldas Dirsė iš Panevėžio rajono kalbėjo apie sunkiai įveikiamus slenksčius, daugybę reikalavimų, norint gauti paramos iš ES fondų. Jaunuolis yra dirbęs pas Danijos fermerius, domėjosi, kaip toje šalyje remiamas kaimo jaunimas. Pasirodo, kiekvienam besikuriančiam jaunam ūkininkui ten valstybė skiria milijoną kronų (apie 460 000 Lt ) negrąžinamos paramos. Žinoma, mūsų šalelė - ne Danija, bet dėmesys jaunam žmogui skiriasi nepalyginamai.

Ir kitur - ne pyragai

Dabar visų akys nukreiptos į Europos Sąjungą - esą, kai į ją įstosime, tada visiems bus labai gerai. Bet tą gerovę teks susikurti mums patiems, niekas, atėjęs iš kitos šalies, pas mus tvarkos nepadarys. Ne pirmą dieną kalbama, jog prireiks nemažai pastangų, kad gautume materialinės, kitokios paramos. Apie tai buvo plačiai kalbėta ir prieš kurį laiką Romoje įvykusioje tarptautinėje jaunųjų ūkininkų konferencijoje, kurioje dalyvavo ir mūsų atstovai. (Kaip pastebėjo jaunieji ūkininkai, į ją nevyko nė vienas Žemės ūkio ministerijos specialistas.) Priimtoje deklaracijoje atkreiptas dėmesys į esminius ES šalių jaunųjų ūkininkų veiklos ypatumus, jos plėtrą. Pasirodo, ir kai kuriose kitose kandidatėse į šią tarptautinę bendriją šalyse ne viskas klesti. Ir ten kaime mažėja jaunimo, opūs kiti panašūs klausimai, kaip ir pas mus.
Žemės ūkio rūmuose įvykusioje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad jauniems besikuriantiems ūkininkams reikia iš valstybės teikti vienkartines negrąžinamas pašalpas, taip pat lengvatinius ir ilgalaikius kreditus su palūkanų daliniu ar visišku kompensavimu žemės ūkio technikai įsigyti, naujoms technologijoms diegti.
Taip pat teikti ilgalaikes paskolas su ne didesnėmis kaip 2 - 3 proc. palūkanomis žemei pirkti, o laisvą valstybinę žemę leisti išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis per 25 metus. Jaunieji ūkininkai siūlo ne konkurso tvarka į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose žemės ūkio mokyklose ir kolegijose ūkininkaujantiems jauniesiems ūkininkams bei ūkininkų vaikams, kurie vėliau perims ūkininkavimą, suteikti galimybę įgyti išsilavinimą žemės ūkio srityje pirmumo teise. Jei toks absolventas atsisakytų ūkininkavimo, jis privalėtų valstybei grąžinti mokymo išlaidas.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas