Dar viena fantastinė Lietuvos pergalė Lietuvos piliečiai neapvylė europiečių

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma balsuoja referendume Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Lietuvos žmonės išlaikė svarbų pilietiškumo egzaminą. Nepaisant pesimistinių prognozių, ypač po pirmosios referendumo dienos, prie balsadėžių atėjo beveik 65 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Iš jų net 91 proc. pasisakė už narystę Europos Sąjungoje. JAV žiniasklaida, taip pat Lenkijos politikai tokius referendumo Lietuvoje rezultatus pavadino fantastiškais ir pažymi, jog Lietuva galutinai ir visiems laikams grįžo į Europą. JAV ir kitų šalių ekspertai pažymi, kad Lietuva tapo barometru, rodančiu, ko galima tikėtis netrukus įvyksiančiuose analogiškuose referendumuose Slovakijoje ir Lenkijoje, taip pat rudeniop – Latvijoje ir Estijoje. Be to, pažymima, kad Lietuvos referendumo įstatymas yra pats griežčiausias iš visų šalių kandidačių į ES. Pavyzdžiui, Latvijoje vyksiančiame referendume dėl narystės ES pakaks tik 37 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų.
Taigi lietuviai išsiveržė į lyderius tarp visų šalių kandidačių. Pralenkėme net Slovėniją, kuri yra lyderė tarp šalių kandidačių pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Jeigu ES narės Graikijos BVP vienam gyventojui yra 17013 eurų (bendros 15 „senųjų“ ES narių BVP vienam gyventojui siekia 23895 eurų), tai Slovėnijos – 16813 eurų. Lietuva, deja, pagal šį rodiklį yra autsaiderė – BVP siekia tik 7753 eurus.
Praėjusio sekmadienio rytą Rusijos žiniasklaida piktdžiugiškai pranešinėjo, kad referendumas dėl narystės ES Lietuvoje vyksta labai vangiai. Potekstė aiški – lietuviai nenori į Europos Sąjungą, ilgisi ne tik sovietinių laikų, bet ir norėtų glaustis prie Rusijos, kuri esą lietuviams kur kas artimesnė ir naudingesnė nei Europa. Net kelios Rusijos televizijos pranašavo, kad referendumas Lietuvoje pralaimės, ir tuo atvirai džiaugėsi. Ką ten Rusijos! Antai antrosios referendumo dienos popietę, kai jau tapo aišku, jog referendumas įvyko, Lietuvos BNS žurnalistas A.Račas išmąstė, kad šiuo referendumu, ypač agitacijoje už jį, „Lietuvoje pralaimėjo demokratija“. A.Račas ypač nepatenkintas tuo, jog referendumo išvakarėse LNK televizijos laidoje dalyvavę prezidentas R.Paksas, baigęs kadenciją prezidentas V.Adamkus, ministras pirmininkas A.Brazauskas, Seimo pirmininkas A.Paulauskas, vyriausiasis euroderybininkas P.Auštrevičius ir kiti žinomi Lietuvos žmonės pažeidė įstatymus. Tačiau toje laidoje nebuvo raginama balsuoti už narystę ES, o tik įvykdyti savo pilietinę pareigą – ateiti balsuoti. Tai kurgi čia įstatymų pažeidimas? Teisingai pažymėjo Lietuvos europiečiu Nr. 1 išrinktas žurnalistas A.Čekuolis, teigdamas, kad praeities šmėklos turi galią vis prisikelti, nepaisant, kiek laiko praeina po jų mirties. Žurnalistas A.Račas vis dar kabinasi už šiaudo ir kreipėsi į VRK reikalaudamas ištirti, ar praėjusio penktadienio vakaro LNK televizijos laida, kurioje dalyvavo aukščiausieji valstybės vadovai ir visuomenės veikėjai, nepažeidė Rinkimų įstatymo ir net valstybės Konstitucijos. Tai dar ne viskas. Nespėjus paskelbti oficialių referendumo rezultatų, jau pasigirdo nedviprasmiškų užuominų, kas gi yra tas pagrindinis vedlys, atvedęs Lietuvą į Europą. Šiame reikale ypač aktyvūs Prezidento komandos žmonės.
Tuo tarpu kaimyninė Lenkija, labai atidžiai stebėjusi referendumo eigą ir jo rezultatus Lietuvoje, atkreipė ypatingą dėmesį į Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovybės poziciją ir kaip pavyzdį nurodo Lenkijos Bažnyčios hierarchams. Didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ išspausdino visą Lietuvos vyskupų kreipimąsi ir patarė jį atidžiai perskaityti visiems lenkams prieš artėjantį Lenkijos referendumą. Beje, žinomi Lenkijos politikai, po pirmosios referendumo dienos Lietuvoje, atvirai stebėjosi Lietuvos piliečių pasyvumu ir nuogąstavo, jog tai gali būti labai blogas pavyzdys Lenkijai. Tuo pasyvumu, reikia aiškiai pasakyti, stebėjosi ir pilietinės pozicijos nepraradę lietuviai. Aišku, daugelis nepriteklių kamuojamų rinkėjų, nusivylusių dėl teisinio nihilizmo, baisios valdininkų savivalės, Seimo narių nesiskaitymo su piliečių lūkesčiais, valdžios žmonių ir jų artimųjų gobšumo, nebalsuodami manė, jog taip išreiškia savo protestą prieš valdžią. Bet kita referendumo diena buvo sekmadienis, ir minios žmonių po pamaldų bažnyčiose tiesiog užplūdo rinkimų apylinkes. Jau vidurdienį tapo aišku, jog lenkai ir kiti mūsų kaimynai gali būti absoliučiai ramūs. Lietuvių tauta lemiamu momentu aiškiai pademonstravo savo pilietinę brandą ir nuovoką. Kita kalba apie vadinamuosius rusakalbius ir Dievo užmirštą kraštą – Rytų Lietuvą. Apie Visagino, Klaipėdos rusus – viskas aišku. Jie, be jokio vargo gavę Lietuvos pilietybę, bet demonstratyviai nekalbantys lietuviškai, niekada nebuvo nepriklausomos Lietuvos šalininkai ir, vėlgi reikėtų aiškiai pasakyti, nė nebando integruotis į Lietuvos valstybę. Visai nesvarbu, kad su Lietuvos pasais keliauja po Europą ir pasaulį, karaliauja Lietuvos versle. Kitas dalykas Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų vadinamieji lenkai. Tai irgi didelė problema. Galima neabejoti, jog tai net daugiau už vietinius rusus sovietinių laikų pasiilgusi dalis žmonių, kurie vargu ar kada nors įsijungs į nepriklausomos valstybės gyvenimą. Kaip ir jų atžalos. Tą aiškiai įrodė moksleivių balsavimas dėl narystės ES lenkų ir rusų mokyklose. Dar blogiau, kai valdančiosios partijos ir net paties Prezidento pataikavimas tautinėms mažumoms jų vadovus dar labiau nuteikia kelti naujus reikalavimus. Apie kokią integraciją tada galima kalbėti?
Naivu būtų manyti, jog tuoj po referendumo Lietuvoje pradės eurais lyti. Laukia didelis ir sunkus visų valstybės žmonių darbas. Bet nusiminti nereikia. Sprendžiant iš referendumo rezultatų, mūsų žmonėms pakaks jėgų ir ryžto pasivyti ne tik Slovėniją ir Graikiją. Tuo labiau kad, norom nenorom, valdžia tiesiog bus priversta itin pasitempti. O piliečiai, išreiškę savo vieningą valią referendume, tikrai įgaus papildomą pasitikėjimą savo jėgomis ir ryžtingai pareikalaus įsipareigojimų vykdymo.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"