Atnaujintas 2003 m. gegužės 21 d.
Nr.39
(1143)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Darbai
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Popiežius pabrėžė kunigo, kaip „katechetų katecheto“, vaidmenį

Katechezės uždaviniai ir dvasininkų dalyvavimas katechezėje turi būti suvoktas bendrajame naujosios evangelizacijos kontekste, tai pripažino konferencijos „Kunigai ir katechezė Europoje“ dalyviai. Gegužės 5-8 dienomis vykusį susitikimą Romoje surengė Europos vyskupų konferencijos taryba (CCEE) ir Italijos episkopato nacionalinė katechezės tarnyba. Jame dalyvavo katechezės veiklą koordinuojantys vyskupai ir kunigai – apie 80 asmenų – iš beveik visų Europos šalių.
Gegužės 8 dieną audiencijoje priėmęs konferencijos dalyvius, popiežius Jonas Paulius II priminė, kad Dievo žodžio skelbimas bei katechezė priklauso pagrindinių pareigų sričiai tiek vyskupams, tiek ir kunigams. Pavadinęs kunigą „katechetų katechetu“, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad jis negali atmestinai žiūrėti į šią pareigą, nepaisant vis didėjančio kitų įvairių darbų krūvio parapijoje. „Kadangi kunigas yra pirmasis katechetas bendruomenėje, ypač jeigu jis yra parapijos kunigas, tai yra pašauktas būti pirmuoju tikinčiuoju ir Dievo žodžio mokiniu, - sakė Popiežius. – Kaip katechetų katechetas jis tai pat privalo rūpintis savuoju nuolatiniu dvasiniu, doktrininiu ir kultūriniu lavinimusi“.
Kalbėdamas apie kunigo sielovadą parapijoje, popiežius Jonas Paulius II pripažino, kad parapijų darbų spektras dažnai peržengia tik pastoracinės srities ribas. Pirma, toks kunigo triūso įvairiapusiškumas garantuoja krikščionių bendruomenės gyvenimo stabilumą ir jį praturtina, tačiau, antra vertus, tai iškelia „veiklos išskaidymo riziką į tūkstančius pareigybių“ ir kitų antraeilės reikšmės klausimų sprendimą. Tada kunigo dalyvavimas katechezėje susilpnėja, ir jam pačiam beveik nebelieka laiko tobulintis kvalifikuotam Dievo žodžio skelbimui svarbiuose dalykuose.
Tačiau turėtų būti priešingai: jausdamas ir suvokdamas savo pirmutinę pareigą perteikti Evangeliją visiems Dievo žmonėms, kunigas turėtų skirti ypatingą dėmesį savo teologiniam ir kultūriniam pasirengimui. Kadangi kunigas gauna iš vyskupo „mandatą pamokslavimui ir mokymui“, jis su atitinkamu klusnumu turi vykdyti episkopato nurodymus bei direktyvas katechezės srityje, kas yra reikalinga „tikinčiųjų gerovei“. Šventasis Tėvas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kunigas tinkamai studijuotų ir kūrybingai naudotų prieš dešimtmetį paskelbtą „Katalikų Bažnyčios katekizmą“, kuris yra privalomas katechezės „vademecum“, ypač tinkamas šių laikų žmonėms.
Baigdamas savo kalbą, popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad katechezės vykdymas turi apimti visas gyvenimo sritis ir atitikti bendruomenės naujosios evangelizacijos uždavinius Europoje. Dėl to kunigai ir pasauliečiai tikintieji, parapijos ir katalikiškos organizacijos bei judėjimai turi veikti vieningai, vykdydami „katechezę šeimoje ir darbo pasaulyje, mokyklose ir universitetuose, per žiniasklaidą“ ir kitomis bendravimo formomis. Toks bendradarbiavimas katechezėje yra reikalingas, siekiant atgaivinti Europos krikščioniškąsias šaknis. „Krikščionių tikėjimas Europos žmonėms yra vertingiausias paveldas, kuris gali būti panaudotas siekiant tikrosios dvasinės, ekonominės ir socialinės pažangos“, - sakė Šventasis Tėvas.
Vieną pagrindinių pranešimų konferencijoje skaitęs Kroatijos sostinės Zagrebo arkivyskupas Josipas Bozaničius pažymėjo, jog kunigas neatlieka visos jam skirtos tarnystės, jeigu yra abejingas socialiniam bei kultūriniam gyvenimui, kuris vyksta visuomenėje. Arkivyskupas J.Bozaničius, kuris taip pat yra Europos vyskupų konferencijų tarybos vicepirmininkas, sakė, jog kunigas ne tik kaip asmuo yra „savo laikotarpio vaikas“, bet taip pat turi būti tobulai susietas su jam paskirtos bendruomenės istorija bei realiomis problemomis. Dėl to jis su Bažnyčiai būdingu dosniu, įvairiapusiu bei pamaldžiu priėjimu turi būti „jautrus kultūros, visuomenės ir politikos aktualijoms“.
Nūdienos kunigas turi būti „įtikinamas ir reprezentatyvus tiek religiniu, tiek ir žmogiškuoju atžvilgiu“, - aiškino Zagrebo arkivyskupas. Jo asmenines ir profesines kvalifikacijas apibūdina sielovadinė pusiausvyra, pasirengimas konstruktyviai negerovių kritikai ir dialogui, taip pat vidinė darna ir gebėjimas suburti bendruomenės narius „komandos darbui“. Dėl to būti šių laikų kunigu reiškia, arkivyskupo J.Bozaničiaus nuomone, „rodyti tikrą meistriškumą“ Bažnyčios ir bendruomenės tarnystėje.
Einant šiuo keliu, kunigas turi būti perteikėjas ir formuotojas tokių santykių bendruomenėje, kad parapijoje būtų skatinama įvairi dvasinė veikla ir kad kiekvienas jos narys jaustųsi galintis būti naudingas. Arkivyskupas J.Bozaničius pažymėjo, jog labiausiai reikia vengti dviejų pavojų, galinčių pakenkti kunigo įvaizdžiui: „perdėto autoritarizmo, kaip ir perdėto permisyvizmo savo laikysenoje“, nes pastarasis atvejis yra ypač aktualus.
Susitikimo, skirto kunigų vaidmeniui katechezėje Europos šalyse aptarti, rengėjas Europos vyskupų konferencijų tarybos generalinis sekretorius šveicaras monsinjoras Aldas Džiordanas interviu Vatikano radijui sakė, kad šiandieninėje Europoje atnaujinta ir kokybiška katechezė yra nepaprastai svarbi. Visoje Europoje – ir tose šalyse, kurios penkis dešimtmečius gyveno komunistų priespaudoje, ir Vakarų valstybėse – vienodai stipriai įsivyravęs praktinis materializmas, į kurį būtina reaguoti. Dėl to pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks turėtų būti kunigo vaidmuo šiame kultūriniame kontekste, koks turėtų būti jo identitetas ir kokie pagrindiniai uždaviniai, kad nebūtų iššvaistytos jėgos antraeiliams dalykams, bet būtų imamasi darbo ten, kur labiausiai to reikia. Katechezėje, kaip priminė Popiežius, negalima užmiršti krikščionybėje glūdinčio žmoniškumo, visuomeniškumo ir broliškumo potencialo, kuris Europai būdingas ir privalomas. Šia dovana krikščionys turi dalytis su sekuliarizuota Europa, ir tai turi atsispindėti tikėjimo mokyme.
Kitas pagrindinis Romoje vykusios konferencijos rengėjas Italijos episkopato nacionalinės katechetinės tarnybos vadovas kunigas Valteris Ruspis pažymėjo, jog dabar Bažnyčios katechetinėje veikloje vyksta nemažos permainos, kurios susijusios su naujosios evangelizacijos poreikiais. „Be abejonės, ne visada yra lengva ieškoti naujų kelių, net jeigu dauguma dvasininkų yra įsitraukę į šį pasikeitimų procesą“, - sakė kunigas V.Ruspis. Dėl to yra svarbu, kad tarp atskirų vyskupų konferencijų ir katechetinių tarnybų vyktų pasikeitimas patyrimu, sprendžiant iškylančias problemas. Kunigai yra Bažnyčios siunčiami būti „tikėjimo tėvais ir dvasinio gyvenimo vadovais“. Tačiau būtina atsižvelgti į tą faktą, kad dėl pašaukimų stokos kunigų skaičius daugelyje Europos šalių mažėja, o jų amžiaus vidurkis didėja. Dėl to „kunigų vaidmuo katechezėje turi būti peržiūrimas iš naujo, su pasitikėjimu suvokiant realybę, vis labiau į katechezės barus įtraukiant aktyvius ir tinkamai parengtus pasauliečius“.
Susitikime buvo pateikta kunigų dalyvavimo katechezėje analizė, aptariant padėtį Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir Vengrijoje. Savo patyrimu dalijosi ir delegatai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijoje, Šveicarijos bei Slovakijos. Konferencijoje dalyvavo ir Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Ciuricho (Šveicarija) vyskupas Amedė Grabas.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija