Kovotojams už laisvę atminti

Prezidentas Rolandas Paksas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanojo Tėvynės apsaugos rinktinės karį, publicistą Vilių Bražėną Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Partizanų pagerbimo bei Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną prezidentas Rolandas Paksas įteikė dviem dešimtims rezistencijos dalyvių, daugeliui jų po mirties, aukštus valstybinius apdovanojimus. Savo dekretu Prezidentas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių paskyrė Vyčio apygardos partizanų ryšininkei Jadvygai Grigoraitytei-Sutkienei (Sesutei) ir Prisikėlimo apygardos kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadui Pranciškui Muningiui (Žvelgaičiui). Jam apdovanojimas skirtas po mirties. Septyniolikai pasipriešinimo dalyvių Prezidentas skyrė Vyčio kryžiaus ordino Komandoro, Karininko bei Riterio kryžius. Vyčio kryžiaus ordino medaliu apdovanotas buvusios Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus pamainos viršininkas Antanas Gravrogkas. Kitu Prezidento dekretu brigados generolo laipsnis (po mirties) suteiktas Vietinės rinktinės karininkui savanoriui Vladui Nagiui-Nagevičiui. Tarp apdovanotųjų buvo nenuilstamas Lietuvos laisvės kovotojas ir komunizmo demaskuotojas, buvęs išeivijos lietuvis Vilius Bražėnas. Jo pastangų dėka netgi „liberalioje“ JAV spaudoje buvo skelbiami pareiškimai apie nežabotą sovietinį imperializmą ir laisvės slopinimą visame pasaulyje.

XXI

Lietuvių pasipriešinimo kova pokario metais buvo pati ilgiausia ir atkakliausia Europoje. Ji vyko itin sunkiomis sąlygomis: mes neturime kalnų ir tarpeklių, mūsų tautai nebūdingas religinis fanatizmas. Buvome suskaldyti, nes tautą nepaliaujamu melu nuodijo galingiausi sovietų propagandos ruporai. Jie nuolat bruko mintį, kad sovietų tankai 1940-ųjų birželį – tai ne okupacija, o savanoriškas Lietuvos prisijungimas prie Sovietų Sąjungos. Nepaisant viso to, lietuvių rezistencija tęsėsi lygiai tiek, kiek po daugelio metų truko Afganistano žmonių pasipriešinimas. Nors, žinome, mūsų partizanams niekas nesiuntė ginklų, instruktorių, pinigų. Tuo didesnis jų žygdarbis. Tuo tvirtesnis įrodymas, kad lietuviai yra patriotai, mylintys savo tėvynę ir sugebantys dėl jos aukotis.
Žinau: tada jie negalvojo, jog gyvena istoriniu laiku. Partizanams neatrodė, kad jie yra didvyriai. Net akyse nuo okupanto kulkų kritęs draugas tada nebuvo didvyris - tiktai žuvęs kovos draugas.
Žūtbūtinės partizanų kovos, didi jų auka turėjo didžiulės įtakos vėlesniems dešimtmečiams, kai lietuvybę tyliai, bet tvirtai gynė ir saugojo inteligentija.

(Iš prezidento Rolando Pakso kalbos bei įteikiant apdovanojimus Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga.)

© 2003 "XXI amžius"