Atnaujintas 2003 m. gegužės 23 d.
Nr.40
(1144)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kikščionybė šiandien
Ora et labora
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Kryžkelės
Rinka
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Daug ligų ir persekiojimų iškentęs
A†A kun. jubil. Jonas Palukaitis (1904-1927-2003)

Kun. jubil. Jonas Palukaitis

Balandžio 6 dieną mirė Prienų parapijos altaristas kunigas jubiliatas Jonas Palukaitis. Velionis pernai atšventė 75 metų kunigystės jubiliejų, o šiemet buvo bebaigiąs 99-uosius amžiaus metus.
Kun. Jonas Palukaitis gimė 1904 m. balandžio 29 d. Kudirkos Naumiesčio (tuomet Vladislavovo) parapijoje, Kasikėnų kaime. Mokėsi Vladislavovo pradinėje mokykloje, „Žiburio“ gimnazijoje Šakiuose ir Kudirkos Naumiestyje. 1921 metais įstojo į kunigų seminariją Gižuose, kurią baigė 1927-aisiais, ir Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso buvo įšventintas kunigu. Iki 1941 metų kun. J.Palukaitis vikaravo Šventežeryje, Seirijuose, Žemojoje Panemunėje, Šakiuose, Vilkaviškio Katedroje ir Virbalyje. Vėliau buvo paskirtas Zapyškio klebonu, o 1950-aisiais perkeltas į Vilkaviškį šios parapijos klebonu ir dekanu. 1952 metais kun. J.Palukaitis buvo areštuotas, nuteistas 25–eriems metams lagerio ir išvežtas į Sibirą, bet po dvejų metų grąžintas į Lietuvą. Iki 1960 metų ėjo altaristo pareigas Kauno Arkikatedroje, Sintautuose ir Alytaus Šv. Angelų sargų parapijoje. Porą metų vikaravo Veisiejuose, o 1962-aisiais paskirtas Krosnos parapijos klebonu. Po metų už vaikų katechizavimą valdžia iš jo atėmė registracijos pažymėjimą ir neleido eiti pareigų. 1964 metais kun. J.Palukaitis buvo paskirtas altaristu į Leipalingį, paskui po vienerius metus vikaravo Kalvarijoje ir Kapsuke (Marijampolėje). Nuo 1967 metų ėjo klebono pareigas Sangrūdoje, o nuo 1970-ųjų – Alksninėje. 1975 metais buvo paskirtas altaristu į Kalvariją, o po metų iškeltas į Prienus šios parapijos altaristu su vikaro teisėmis ir pareigomis. Prienų parapijoje darbavosi daugiau nei du dešimtmečius. Dėl sveikatos amputavus iš pradžių vieną, o po to ir kitą koją, kun. jubil. J.Palukaitis nuo 2001 metų iki mirties gyveno pas savo giminaičius Teresę ir Vilių Valeckus Vilniuje, kur buvo jų rūpestingai slaugomas ir globojamas.

Mirė ilgametis Girdžių klebonas
A†A kun. jubil. Viktoras Šauklys, MIC, (1908-1933-2003)

Kun. jubil. Viktoras Šauklys, MIC

Balandžio 14 dieną, eidamas 96-uosius amžiaus ir 70-uosius kunigystės metus, mirė Girdžių parapijos (Jurbarko r.) altaristas kunigas jubiliatas Viktoras Šauklys, MIC.
Kun. V. Šauklys gimė 1908 m. sausio 13 d. Raseinių rajone, Stakių parapijos Gudžiūnų kaime. Mokėsi gimtinės pradžios mokykloje. Baigė Marijampolės marijonų gimnaziją, kurioje įsitraukė į marijonų gretas. Po studijų Kauno kunigų seminarijoje 1933 m. birželio 25 d. buvo įšventintas kunigu. Iki 1940 metų kunigavo Marijampolėje, kartu redaguodamas „Šaltinį”. Vėliau paskirtas į Skardupius, kur reikėjo statyti bažnyčią. Baigus mūrijimo darbus, kun. V. Šauklys, MIC, perkeltas į Vilnių: čia iki 1941 metų darbavosi Šv. Ignoto bažnyčioje ir Aušros Vartuose. Praūžus frontui, sugrąžintas į Marijampolę, kur rūpinosi nuo karo nukentėjusių bažnytinių pastatų remontu. Vėliau ėjo Ukmergės Švč. Trejybės parapijos vikaro pareigas. Septynerius metus praleido Vladimiro kalėjime ir porą metų tremtyje Uchtoje. 1957 metais paskirtas Viduklės parapijos altaristu. 1965-1971 metais vikaravo Gruzdžiuose ir Šiupyliuose. 1971 m. lapkričio 30 d. paskirtas Girdžių parapijos administratoriumi, o nuo 1996 metų iki mirties buvo šios parapijos altaristas. Sovietmečiu kun. V.Šauklys padėjo ugdyti kunigus pogrindžio seminarijoje, parengė keletą pamokslų rinkinių ir populiarių rašinių apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį.

Paskutinė „Saulės“ gimnazijos mokytoja

Žmogaus gyvenime būna įvairių jubiliejų: amžiaus, profesijos, darbo ir kitų, kuriems rengiamasi ir kurie švenčiami. Kartais prie pat jubiliejaus slenksčio žmogų ima ir pakviečia mirties angelas sakydamas: “Palik viską ir eik…”
Ona Kačergytė gimė 1903 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apsk. Šunskų valsč. Tursučių km. Tėviškės namai — ant Šešupės kranto labai gražioje vietoje. Šeimoje buvo 14 vaikų: aštuonios seserys ir šeši broliai. Užaugo tik aštuoni, o kiti mirė maži. Žemės tėvai turėjo nedaug. Gyveno labai kukliai. Mėsos tegaudavo retai, o pagrindinis maistas buvo žuvis, kurią sugaudavo Šešupėje. Kaip ji pati yra sakiusi, visiems užteko ir duonos, ir meilės.

Paminėtas ilgametis klebonas

Kunigas Petras Adomonis

Nuo 1990 metų iki mirties Utenoje dirbęs kunigas Petras Adomonis (1922 01 22–2001 04 16) išlikęs ne tik savo artimųjų, brolių kunigų atmintyje – nepamiršo jo ir parapijiečiai. O pamiršti neleidžia ne tik plati sielovadinė dekano veikla, bet ir įvairūs kiti darbai: mokykla, darželis, ligoninė, „Caritas“, Lietuvių katalikų mokslo akademija. Romos popiežiškojo Grigaliaus universiteto prof. kun. Antano Liuimos, SJ, bei kunigo P. Adomonio iniciatyva atkurta „Saulės“ katalikiškos dvasios vidurinė mokykla. Vėliau dekano daug kovota: rašyta ir kalbėta, kad būsimoji „Saulės“ gimnazija išlaikytų katalikišką dvasią.
1995 metais per Šv. Pranciškaus atlaidus kun. P. Adomonis pašventino Utenos šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę ir jos šviesią, jaukią koplytėlę. Ši ligoninė, įkurta dekano P. Adomonio didelių pastangų dėka (jis tapo direktoriumi ūkinei ir finansinei veiklai), – vienintelė religinės bendruomenės įsteigta ligoninė iš 70-ies tokio tipo ligoninių Lietuvoje. Ji skirta nepagydomų ligonių slaugai, tačiau ligonių kančią lengvino dekano dėmesys, seselių pranciškonių meilė, jų rankų šiluma.

Arkivyskupo Mečislovo Reinio vardui įamžinti

Lapkritį minėsime 50-ąsias arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 – 1953) mirties Vladimiro kalėjime metines. Arkivyskupas Mečislovas 2000 metais kartu su 114 lietuvių Popiežiaus paskelbtas kankiniu (tad galima melstis ne tik už jį, bet ir į jį), jam užvesta beatifikacijos – kėlimo į Altorių garbę – byla. Tik visos tautos maldos gali išmelsti Dievą pagreitinti bylos sėkmę, kad lietuvių tauta galėtų didžiuotis dar vienu Palaimintuoju. Tačiau meldžiantis turime kuo plačiau žinoti ir apie tą asmenį, dėl ko ir į ką meldžiamės, – apie arkivyskupą Mečislovą.

Kunigą Vladą Mironą prisimenant

Nuo vieno žymiausių prieškario Lietuvos valstybės veikėjo kunigo Vlado Mirono mirties sukako 50 metų.
V.Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių kaime, Panemunio valsčiuje. Mokėsi Panemunyje, Mintaujos gimnazijoje. 1901 metais baigė Vilniaus kunigų seminariją, o 1904 metais - Peterburgo dvasinę akademiją. Tais pat metais buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių jis buvo Vilniaus privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonu Choroščiuje, Valkininkuose, Dauguose, Merkinėje.