Atnaujintas 2003 m. gegužės 30 d.
Nr.42
(1146)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas
Aktualijos
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Mirė žinomas išeivijos poetas pranciškonas, ilgametis „Aidų“ žurnalo redaktorius
A†A kun. dr. Leonardas Andriekus, OFM (1914-2003)

Kun. dr. Leonardas Andriekus, OFM

Eidamas 90-uosius metus, gegužės 19-osios vakarą Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė žinomas lietuvių išeivių poetas, kunigas pranciškonas, teologijos daktaras Leonardas Andriekus, OFM.
Velionis gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime, Skuodo rajone. Jaunystėje L.Andriekus įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną ir mokėsi Kretingos pranciškonų progimnazijoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pranciškonų vyresnieji jį išsiuntė studijuoti teologiją į universitetus Austrijoje ir Italijoje, kur apsigynė daktaro disertaciją.
Nuo 1946 metų L.Andriekus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, ėmėsi leisti ir redaguoti “Aidų” žurnalą, dabar leidžiamą Lietuvoje “Naujojo židinio-Aidų” pavadinimu, jo garbės redaktoriumi buvo iki pat mirties.


Prisiminimai apie dr. A. Damušį

Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. dr. Arvydas Petras Žygas ėmėsi iniciatyvos išleisti prisiminimų knygą apie dr. Adolfą Damušį. Tai būtų graži ir prasminga dovana XIV Ateitininkų kongresui.
Prieškarinės Lietuvos inžinierius chemikas, Vyčio kryžiaus kavalierius, Laikinosios vyriausybės pramonės ministras, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos veteranas, ateitininkų ir katalikų visuomenės veikėjas dr. A.Damušis savo žemišką kelionę baigė šią žiemą Vilniuje, eidamas 95-uosius metus. Po karo dr. A.Damušis gyveno Amerikoje, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sugrįžo į tėvynę. Amerikoje dr. A.Damušis buvo Ateitininkų federacijos vadas, vienas iš jaunimo stovyklos “Dainava” kūrėjų (pagrindinis stovyklos pastatas pavadintas dr. A. Damušio vardu), Pasaulio lietuvių bendruomenės Garbės teismo ir Seimo narys, Lietuvių fronto bičiulių tarybos pirmininkas, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos pirmininkas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, mokslininkas.


Sugrįžta Emilijos Pliaterytės vardas

Emilijos Pliaterytės atminimo draugija jau pradėjo rengtis narsios karžygės gimimo 200-osioms metinėms. Jos bus minimos 2006-aisiais metais. Draugijos aktyvas neseniai lankėsi vietose, kur kovojo ir žuvo E. Pliaterytė, taip pat Kapčiamiestyje, kur ji palaidota. Su Lazdijų rajono architektu, paminklotvarkininkais, mokytojais buvo tariamasi dėl Kapčiamiesčio senųjų kapinių tvoros projekto, rodyklių į lankytinas vietas pastatymo, istorinių vietų ženklinimo ir kitais klausimais. Kapčiamiesčio moksleiviai E. Pliaterytės kapą apsodino gėlėmis.
2002 metais susibūrusi E. Pliaterytės atminimo draugija yra visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo darbuotojus, aktyviąją kūrybinės inteligentijos dalį bei patriotinį jaunimą. Vienas svarbiausių draugijos tikslų - vietovių ir paminklų, susijusių su E. Pliaterytės biografija bei 1830-1831 metų sukilimu, tvarkymas.


Prisimenami žuvę vokiečių kariai

Gegužės 23 dieną Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje, įvyko vokiečių karių kapų pašventinimo iškilmės.
Daugiau nei prieš metus sutvarkytose kapinėse palaidota apie tūkstantį per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus žuvusių vokiečių karių, sakė vokiečių karių kapų Lietuvoje priežiūros darbus padedančios vykdyti viešosios įstaigos “Kultūros vertybių globos tarnyba” direktorius Vladas Armonas.
Kapus pašventino Šiaulių vyskupas, Lietuvos kariuomenės ordinaras Eugenijus Bartulis ir evangelikų liuteronų kunigas Romas Pukys.
Iškilmingose apeigose dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvai Aleksandras fon Romas, Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos generalinis sekretorius B. Niperis, krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai.