XXI amžius

Žiniasklaida turi gerbti tiesą ir jai tarnauti

Savo kreipimesi Pasaulinei žiniasklaidos dienai, kuri ateinantį sekmadienį (birželio 1 dieną) Katalikų Bažnyčioje bus minima jau 37 kartą, popiežius Jonas Paulius II iškėlė socialinės komunikacijos srityje dirbančių profesionalų ypatingą atsakomybę stiprinant taiką ir teisingumą. Jis taip pat perspėjo žurnalistus, leidėjus, redaktorius ir moderatorius bei visus informacijos perteikėjus ir jos komentatorius stengtis, kad būtų vengiama perdėto visuomenės sluoksnių supriešinimo ir kad komerciniai interesai neužgožtų pagrindinio žiniasklaidos tikslo - tarnavimo bendrajam gėriui. „Iš tiesų žiniasklaida drąsiai tarnauja tiesai, - pripažįsta Šventasis Tėvas. - Tačiau kartais ji būna propagandos ir dezinformacijos priemonė, tarnaujanti siauriems interesams, nacionaliniams, etniniams, rasiniams ir religiniams prietarams, materialiniam godumui ir įvairioms klaidingoms ideologijoms. Būtina, kad žiniasklaidai daromam spaudimui sukti į tokius klystkelius pirmiausia priešintųsi visi pačioje žiniasklaidoje dirbantys vyrai ir moterys, taip pat Bažnyčia ir kitos suinteresuotos grupės“.
Kaip paprastai, Popiežiaus kreipimasis buvo paskelbtas sausio 24 dieną, kai liturgijoje minimas šv. Pranciškus Salezas, kuris yra žurnalistų dangiškasis globėjas. Šiemečiam Žiniasklaidos sekmadieniui popiežius Jonas Paulius II parinko temą: „Komunikacijos priemonių tarnavimas tikrajai taikai enciklikos „Pacem in terris“ žvilgsniu“. Prieš 40 metų, 1963-iųjų balandį, kada dėl Kuboje dislokuotų sovietinių raketų pasaulis buvo atsidūręs ant branduolinio karo ribos, paskelbtoje enciklikoje popiežius Jonas XXIII nurodė, kad taika gali būti išsaugota, jeigu visuomenė remsis keturiomis pagrindinėmis vertybėmis - tiesa, teisingumu, meile ir laisve.
Pažymėjęs, kad „žiniasklaidos galia formuoti žmonių santykius ir daryti įtaką politiniam bei socialiniam gyvenimui - tiek teigiama, tiek neigiama linkme - nepaprastai išaugo“, popiežius Jonas Paulius II savo pirmtako taikos enciklikoje iškeltų minėtų vertybių šviesoje aptaria socialinės komunikacijos priemonių veiklos aspektus. Pirmiausia jis pabrėžia, kad „pagrindinis moralės reikalavimas, keliamas bet kuriai komunikacijai, yra gerbti tiesą ir jai tarnauti“. Būtent todėl Bažnyčia gina žiniasklaidos darbuotojo „teisę į laisvę ieškant tiesos“ ir - kiek leidžia moralinė tvarka bei bendrasis gėris - žodžio bei leidybos laisvę, kaip būtiną sąlygą socialinei taikai.
Taigi „kad tarnautų laisvei, pati žiniasklaida turi būti laisva“ ir nors „bendrojo gėrio labui yra pageidautinas tam tikras viešasis žiniasklaidos reguliavimas, tačiau vyriausybės kontrolė yra nepriimta“. Būtent toks žiniasklaidos „privilegijuotas statusas“, taip pat „pasaulinė įtaka“ šiuolaikinei visuomenei sąlygojo jos ypatingą atsakomybę ir kiekvieno žurnalisto didelę pareigą „laikytis savo moralinės sąžinės reikalavimų“, aiškina Šventasis Tėvas. Ši pareiga tuo labiau svarbesnė, nes socialinės komunikacijos priemonės neretai priklauso privačių interesų grupėms ir todėl nėra lengva atsispirti spaudimui tenkinti tam tikrus finansinės ar politinės galios reikalavimus ir „pritaikyti“ tiesą jų naudai.
Popiežius nurodo, kad žiniasklaida, likdama objektyvi ir ištikima tiesai, negali nutylėti visuomenės gyvenime iškylančių blogybių ir prieštaravimų. Tačiau reikia vengti sensacijų kūrimo ir „nesveikų reakcijų į įvykius“ skatinimo. Svarbus yra teisingos ir išsamios informacijos pateikimas, o taip pat analitinės pastangos prasiskverbti iki reiškinio ištakų, kad būtų galima reikalauti viešųjų instancijų atsakomybės problemoms spręsti. Kreipimesi taip pat perspėjama, kad žiniasklaida neliktų „stipriųjų ir galingųjų monopolis“, kad reikia ieškoti galimybių, kurios „ne tik leistų silpnesniesiems visuomenės sluoksniams prieiti prie informacijos, reikalingos jų individuliai bei visuomeninei pažangai, bet ir laiduotų, kad jie veiksmingai bei atsakingai galėtų prisidėti prie žiniasklaidos turinio formavimo“.
O dėl būtino žiniasklaidos ir teisingumo ryšio, tai jis yra nesuderinamas su atskirų visuomenės grupių kurstymu vienos prieš kitą - tiek klasiniu, tiek nacionaliniu ar rasiniu atžvilgiais. „Ypač sunkus nusižengimas tiesai ir teisingumui yra vienų prieš kitus kurstymas religijos vardu, taip pat diskriminacinis religinių įsitikinimų traktavimas, nes jie priklauso giliausiam žmogaus orumo bei laisvės pamatui“, - pabrėžia Šventasis Tėvas.
Šiuo atžvilgiu yra vertos jo pastabos, išsakytos kovo pabaigoje vykusiame susitikime su Popiežiškosios socialinės komunikacijos priemonių tarybos nariais, dalyvavusiais Vatikane vykusiame metiniame plenariniame posėdyje. Jonas Paulius II tuomet pažymėjo, kad žiniasklaidininkai, norėdami tapti tikraisiais taikos skatintojais, pirmiausia turi pozityviai atsiliepti į tiesos ir solidarumo reikalavimą. Priminęs apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams žodžius („Kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai“), Šventasis Tėvas sakė, kad jie glaustai nusako šių dienų žiniasklaidos uždavinius - skleisti tiesą ir stiprinti solidarumą visoje žmonių giminėje. „Tiesa ir solidarumas yra dvi veiksmingiausios priemonės, įgalinančios nugalėti neapykantą, išspręsti konfliktą ir panaikinti prievartą, - kalbėjo Popiežius. - Jos yra reikalingos atkuriant ir stiprinant abipusio supratimo ryšius, pasitikėjimą ir užuojautą, kurie vienija visus individus ir tautas, nepaisant jų etinio ar kultūrinio skirtingumo. Trumpai kalbant, tiesa ir solidarumas yra privalomi, jeigu žmonija nori sėkmingai kurti gyvybės kultūrą, meilės civilizaciją ir taikos pasaulį“.
Kiekvienoje srityje yra svarbi „darbų ir žodžių vienovė“, tačiau žiniasklaidos, kaip ir politikos, pasaulyje tai įgyją ypatingą reikšmę, nes visuomenė pagrįstai laukia nuoseklaus ryšio tarp to, ką žurnalistai skelbia, ir to, kokie jie yra patys realiame gyvenime. Gegužės viduryje Mursijos (Ispanija) universitete surengtoje konferencijoje tema „Žiniasklaidos etiniai ir moraliniai aspektai“ dalyvavęs Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininkas amerikietis arkivyskupas Džonas Folis pabrėžė, kad atskiros socialinės komunikacijos priemonės ir kiekvieno žiniasklaidos darbuotojo profesinę kvalifikaciją apsprendžia ne tik „technika“, bet ir „etika“. Šiuo požiūriu pavyzdys yra savąja komunikavimo galia išgarsėjęs pats popiežius Jonas Paulius II, kuris milijonus žmonių patraukia vidiniu integralumu bei skelbiamų vertybių ir veiksmų darna.
„Ypač katalikui žurnalistui reikia būti tikruoju tiesos žmogumi“, - sakė arkivyskupas Dž.Folis. Jis taip pat turi būti išsilavinęs filosofijos, teologijos ir istorijos srityse, kad galėtų šiomis žiniomis pasiremti savo žurnalistinėje analizėje. Arkivyskupas prisiminė, kad jaunystėje, jam tobulinantis Niujorko Kolumbijos universiteto Žurnalistikos fakultete, buvo dėstomi ekonomikos, politikos, švietimo kursai. Vėliau, kai po daugelio metų jis buvo čia pagerbtas, tai pasiūlė įvesti ir religijos kursą. Universiteto vadovai priėmė šį pasiūlymą, ir dabar fakultete veikia Religijos katedra. „Jie suprato, kad religija yra esminė žmogiškojo gyvenimo dalis ir kad išsilavinęs žurnalistas turi pažinti religijos pasaulį, kad galėtų rašyti išsamius ir protingus straipsnius“, - sakė arkivyskupas Dž. Folis.

Mindaugas BUIKA