Atnaujintas 2003 m. birželio 11 d.
Nr.45
(1149)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Istorijos vingiai
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis

Susitikimai
Laikas ir žmonės
Žvilgsniai
Proza
Atmintis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vandalai niokoja rašytojo kapavietę

Anykščių priemiestyje, tarp žaliuojančių pušų paskendusioje Liudiškių kalvoje, ilsisi Jono Biliūno palaikai, 1953 m. liepos 1-ąją parvežti iš Zakopanės (Lenkija) ir čia palaidoti. Iš netolimo Niūronių kaimo kilęs J. Biliūnas mėgo šią kalvą, Liudiškių piliakalniu vadinamą, retkarčiais šičia užkopdavo, gėrėdavosi Anykščių panorama, užsirašydavo kūrybines mintis. Nuo tos kalvos viršūnės, kol šlaitai nebuvo apaugę pušimis, matydavosi ne tik Anykščiai, bet ir už keliolikos kilometrų esančios Kurklių, Kavarsko, Troškūnų apylinkės, galima buvo įžvelgti ir tolumoje boluojančius Niūronis…
1958 metais ant rašytojo kapo buvo pastatytas tašyto granito 14 metrų aukščio antkapinis paminklas, primenantis senovinės pilies kuorą. Architekto Vytauto Gabriūno kūrinys buvo pavadintas „Laimės žiburiu“, taip įprasminant ir literatūros klasiko atminimą, ir jo parašytą alegorinį apsakymą. Paminklo centre buvo įmontuotas skulptoriaus Broniaus Vyšniausko sukurtas bronzinis rašytojo bareljefas. Kalvos šlaite įrengti akmeniniai laiptai, kapas apjuostas dailia akmenine tvora. Beje, akmenys buvo rinkti Anykščių krašto kaimų laukuose.
Iš Zakopanės buvo parvežtas ir antkapinis paminklas su kryžiumi, puošęs J. Biliūno kapą Lenkijoje. Tačiau sovietmečiu jų rodyti neleista, tos relikvijos buvo saugomos rūsyje Niūronyse, kur veikia J. Biliūno muziejus. Atkūrus nepriklausomybę, tas paminklas su kryžiumi buvo įmontuotas rašytojo amžinojo poilsio vietoje ant Liudiškių kalvos…
Atrodo gimtajame krašte rašytojas gali ramiai ilsėtis. Deja, deja…
Ramybę vis drumsčia atvykstantys vestuvininkai, kurie geria šampaną, šoka, dainuoja. Netgi tradicija paplitusi – jaunikis turi laiptais užnešti prie „Laimės žiburio“ nuotaką. Užkopia ant kalvos ir pramogų beieškantys anykštėnai jaunuoliai, kartais ilgokai užsibūna ir atvykę į šiuos kraštus turistai, poilsiautojai. Ir kopia stačiais laiptais į kalvą ne todėl, kad pagerbtų rašytojo atminimą, prisimintų jo kūrybą, trumpo gyvenimo epizodus. Čia nuolat girtaujama, linksminamasi, netgi kepami šašlykai, deginami laužai. Taip elgiamasi šalia kapo, kur reikia prisilaikyti rimties. SP UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ darbuotojai, prižiūrintys kapavietę, prirenka kalnus šiukšlių, tuščių svaigalų butelių. Randa ir švirkštų, kitokių narkomanų „atributų“.
Anksčiau naktimis paminklas ir jo teritorija būdavo apšviečiama, tačiau chuliganai vis išdaužo lempas. Prie kapo prieiti nelengva, nes yra įrengti masyvūs metaliniai vartai, kurie rakinami. Tačiau kas kelintą savaitę spynas vis reikėdavo keisti. Mat kažkas jas vis sulaužydavo, nupjaudavo. Patekę į vidų vandalai pradėjo dergti kapavietę, kopti paminklo vidumi aukštyn. Neseniai anykštėnai, sumanę aplankyti J. Biliūno kapą, buvo šokiruoti. Metaliniai vartai atlapi, kryžius nusuktas į šalį.
Beje, „Laimės žiburys“ nebuvo aplenktas ir „metalistų“. Atgimimo pradžioje, prasidėjus spalvotųjų metalų vagysčių „karštligei“, nuo paminklo buvo nuplėštas bronzinis rašytojo bareljefas. Jį ketinta parduoti metalo supirktuvėms. Tai padaryti nepasisekė, tačiau bareljefas buvo supjaustytas į keletą dalių. Vagišių išaiškinti policijai nepavyko. Skulptorius B. Vyšniauskas tuomet pagamino plastikinę kopiją, kuri ant paminklo ir pritvirtinta. O supjaustyto bronzinio bareljefo dalys pateko į Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų.

Vytautas BAGDONAS
Anykščiai

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija