Atnaujintas 2003 m. birželio 11 d.
Nr.45
(1149)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Istorijos vingiai
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis

Susitikimai
Laikas ir žmonės
Žvilgsniai
Proza
Atmintis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ar Seimas- agurkų stiklainis?

Nei iš šio, nei iš to Lietuvoje staiga pasirodė projektas Seimo rinkimų sistemai pertvarkyti. Atidžiai peržiūrėjus tą projektą, jau 2002 metų liepos mėnesį nežinia kieno suprojektuotą, „Lietuvos aide“ pasirodžiusį, atrodo, jog būtų galima nesunkiai Seimą padaryti didelių pinigų stiklainiu su politiniam marinavimui gerai parinktais „seimūniškais“ agurkais. Jei turėčiau krūvą lengvai gaunamų pinigų, pagal tą visiškai „vienmandatės“ rinkiminės sistemos projektą užraugčiau savo parinktus „agurkus“ savo recepto rasale. Jei kuris agurkas netiktų rasale, sistemoje yra būdas be didelių ceremonijų, vėl per piniginius referendumus, jį iš seiminio stiklainio ištraukti ir kitu pakeisti.


Kita pusė darbo

Sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo. Sakoma ir kitaip: gera tvarka - pusė darbo. Abu tvirtinimai pamatuoti, reikšmingi, todėl verta kalbėti apie pradžią, kurią Lietuvos Sąjūdis padarė, ir tvarką, kuri nepadaryta, kuriai reikalinga nauja Sąjūdžio banga.
Per gerą pradžią atgavome nepriklausomybę, atsikratėme okupacijos, gavę kvietimus į NATO ir ES, užsitikrinome išorinį saugumą. Pasiekta labai daug: atstatėme tautos būstą - valstybę, savo žemės sklypą pažymėjome riboženkliais, saugumo dėlei nuo buvusio okupanto užtvėrėme tvorą, Vakarų kaimynai mus pripažįsta vertais gyventi bendrystėje.


Ar turėsime Lietuvos kultūros elitą pristatantį albumą?

Esu paprastas eilinis technokratas, kaip pasakytų apie mane koks meno ar kultūros atstovas. Šių metų gegužės 23-iosios „Literatūroje ir mene“ perskaitęs Skirmanto Valiulio žodžius: „Fotografijos mene papučia naujų vėjų, atsiranda labai gražių fotografijų, išleidžiama originalių albumų…Tačiau nereikia pamiršti, kad fotografija gali ką nors užfiksuoti, šių dienų vaizdus išsaugoti ateičiai. Deja, kai reikia ką nors kur nors pristatyti, paaiškėja, kad nelabai ką turime, susimąsčiau“. Mėgstu lankyti įvairias parodas, ypač fotografijos. Matau, kad turime daug gerų fotografų, tarp jų, ir portreto meistrų. Esu atkreipęs dėmesį į fotomenininko Algimanto Žižiūno portretus. Jo parodos – visa mūsų kultūros istorija.


Ar nereikia lietuviškų dainų?
Atviras laiškas LRT vadovybei

Mes, buvę ginkluotojo pasipriešinimo dalyviai (1941 metų birželio sukilėliai, gen. P.Plechavičiaus vietinės rinktinės kariai, partizanai, politiniai kaliniai bei tremtiniai), gulaguose, taigoje svajojome apie laisvą Lietuvą, bet nedrįsome tada pagalvoti, kad teks dar išvysti iškankintą tėvynę laisvų Europos tautų bendrijoje, NATO apsaugotą nuo išorinių priešų. Įvyko stebuklas - tikrovė aplenkė visas svajones.