Neužmirškime kilnaus žmogaus
Karininkui ir inžinieriui Antanui Bulotai-90

Antanas Bulota gimė 1913 m. birželio 10 d. Vajėšių kaime (Anykščių r.). Pradžios mokyklą ir progimnaziją baigė Anykščiuose, o Ukmergėje 1934 metais gavo komercinės gimnazijos baigimo atestatą. 1936 metais Kaune baigė karo mokyklą (XVIII laida). Dirbo Kupiškyje sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu (IV pėstininkų pulkas).
Prasidėjus Vokietijos ir Lenkijos karui ir Lietuvą užplūdus lenkų kariuomenės pabėgėliams, buvo paskirtas lenkų internuotų karininkų sargybos ir apsaugos kuopos vadu Rokiškyje. 1941 metais iš Pabradės poligono pulkui traukiantis į Sovietų Sąjungą, A.Bulota Švenčionėliuose pabėgo iš sovietų kariuomenės ir nuvyko į Panevėžį, kur gyveno jo šeima. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio apygardos civilinės administracijos kontrolieriumi.
1944 metų pavasarį nuvyko į Marijampolę, į steigiamą Vietinės rinktinės karo mokyklą ir buvo paskirtas 4-os kuopos vadu. Areštavus Vietinės rinktinės štabą, tą pačią naktį buvo vokiečių areštuoti ir septyni Karo mokyklos karininkai, tarp jų ir A.Bulota. Po dviejų savaičių jis buvo paleistas.
1944 metų vasarą pasitraukė į Vokietiją ieškoti ten anksčiau išvažiavusios šeimos. Kelyje buvo sulaikytas, apvilktas vokiečių aviacijos be jokių ženklų uniforma ir pristatytas kasti apkasų. Gavęs civilius drabužius, iš vokiečių kariuomenės pabėgo. Karo pabaigos sulaukė netoli Bremeno. Šeimą surado Bavarijoje, pabėgėlių stovykloje. Dirbo UNRA rajono direktoriaus vairuotoju.
1949 metais su šeima atvyko į JAV. Dirbo baldų ir čiužinių fabrike. 1960 metais persikėlė į Los Andželą. Mokėsi, išlaikė egzaminus ir dirbo braižytoju, kelių techniku, inžinieriumi. 1978 metais išėjo į pensiją. Los Andžele priklausė Lietuvių bendruomenei, Amerikos lietuvių tarybos Los Andželo skyriaus valdybai. Taip pat priklausė Juozo Daumanto šaulių kuopai, buvo lietuvių karių veteranų „Ramovė“ Los Andželo skyriaus ilgametis valdybos narys. 1995 metais lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ XV atstovų suvažiavime jam suteiktas sąjungos garbės nario vardas.
1998-aisiais (po 54 metų) pirmą kartą aplankė Lietuvą. Lankėsi įvairiose gimtojo krašto vietose. Ypač jį sukrėtė partizanų kapai Merkinėje. Atvirumo valandėlę jis man prisipažino: „Su ašaromis akyse suklupau, pabučiavau tą šventą žemę ir atsiprašiau ten gulinčiųjų, kad nebuvau kartu su jais…“ Visą laiką jautėsi kažkuo skolingas Lietuvai. A.Bulotai 2000 metais buvo suteiktas kario savanorio vardas. Mirė 2002 m. gegužės 31 d., palaidotas JAV, Los Andžele.
Žmonos Aušros rūpesčiu ir skirtomis lėšomis, įamžinant vyro vardą, Santariškėse, Vaikų ligoninės Nudegimų skyriuje, įrengta A.Bulotos vardu pavadinta palata, Anykščiuose įsteigtas nuolatinis piniginis fondas A.Bulotos metinėms premijoms išmokėti geriausiems A.Vienuolio gimnazijos moksleiviams, Debeikių parapijos (Anykščių r.) kapinėse pastatytas koplytstulpis. Tegul mylinčios žmonos dovanos Lietuvos vaikams neleidžia užmiršti šio šviesaus ir kilnaus mūsų tautos sūnaus.

Antanas MIEŽELIS

© 2003 "XXI amžius"