Atnaujintas 2003 m. birželio 25 d.
Nr.49
(1153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Sukilimas padėjo tautai atgauti pasitikėjimą savimi“

(LR Laikinosios Vyriausybės ministras Adolfas Damušis)

Tebyloja citatos! Jos iškalbingesnės už nūdienos didžiosios žiniasklaidos teikiamą informaciją ir nutylėjimus.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir Vokietija suplanuoja Antrojo pasaulinio karo pradžią ir pasidalija svetimas teritorijas: Kremliuje prasidėjo J.Ribentropo ir F.Šulenburgo derybos su V.Molotovu bei jo pavaduotoju V.Potiomkinu. Po trijų valandų pokalbio buvo padaryta pertrauka, ir derybos atsinaujino 22 val., dalyvaujant Stalinui.
Tą patį vakarą J.Ribentropas iš Maskvos išsiuntė Vokietijos užsienio reikalų ministerijai telegramą: „Prašau nedelsiant pranešti Fiureriui (...) svarstymo, kuris aiškiai vyko mūsų dvasia, metu paaiškėjo, kad paskutinė kliūtis galutiniam susitarimui yra rusų reikalavimas pripažinti jų įtakos sferai Liepojos ir Ventspilio uostus. Prašau pranešti apie Fiurerio sutikimą“.


Žlugusi revoliucija

Prieš 50 metų, 1953 metų birželio viduryje, Rytų Berlyno gyventojai, daugiausia darbininkai, reikšdami nepasitenkinimą komunistiniu režimu, ryžosi be ginklo pasipriešinti. Liaudis sukilo, siekdama laisvės bei demokratijos. Iki pat galo valdantieji stengėsi numalšinti sukilimą. Rytų Vokietijos propaganda apibūdino tai, kaip „kontrrevoliucinį pu豓. Šaltasis karas bei VDR (Vokietijos Demokratinė Respublika) –VFR (Vokietijos Federacinė Respublika) konfrontacija buvo šio sukilimo priežastis. Nors apie priežastis daug rašoma bei kalbama, tačiau iki šiol jos dar nėra visiškai išaiškintos.