Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Jaukumo salelė sostinės senamiestyje

„Rūtos galerijos“ savininkė Rūta Elkimavičiūtė

Įsigyti dovaną kokios nors šventės proga sostinėje duris atvėrė „Rūtos galerija“. Ji yra Vokiečių gatvėje, bet ne prie pat jos, o keletą amžių išstovėjusių namų kieme. Galerijos savininkė Rūta Elkimavičiūtė „XXI amžiui” pasakojo, jog turėti tokią meno galeriją buvo jos sena svajonė. Gyventi į sostinę mergina persikėlė iš Kauno kartu su savo tėvais ir vyresniuoju broliu. Vakarais Rūtos laukia verslo vadybos specialybės studijos Vilniaus universitete.
Išsinuomojusi patalpas sostinės senamiestyje, iš pat pradžių jose ketino įsteigti žmonėms jaukumo suteikiančią ramybės ir grožio salelę. Vis sugrįždavo į gimtąjį Kauną, kur artimai susipažino su Kristina Milukaite ir Egle Mickute. Jų darbas buvo tampriai susijęs su meno galerijomis. Su kaunietėmis Rūta užmezgė glaudų ryšį. Naujosios pažįstamos buvo puikios patarėjos ir geros savo darbo žinovės. Kristina su Rita netgi atvykdavo į Vilnių ir konsultuodavo, kaip turėtų atrodyti Rūtos išsvajota jaukumo salelė.
Sumanius čia įsteigti interjero detalių parduotuvę, netrukus planai suiro kaip kortų namelis. Keliaujant po Estiją su draugu, kuris užsiėmė apdailos medžiagų prekyba, likimas lėmė sutikti dolomito apdirbimo specialistą. Jo geriausias draugas buvo skulptorius. Šis mielai sutiko, kad jo darbai būtų eksponuojami Vilniuje.

Prancūzų rašytojas, gimęs Vilniuje

Aktorius Romualdas Ramanauskas pristatė dukart Gonkūrų premijos laureatą rašytoją R.Gari

Birželio 5 dieną Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus R.Šumano centro vadovės Birutės Strakšienės organizuotoje popietėje, aktorius Romualdas Ramanauskas pristatė du kartus laimėjusį literatūrinę Gonkūrų premiją prancūzų rašytoją vilnietį Romeną Gari (Romain Gary).
Rašytojo gerbėjų klubai veikia Tokijuje, Londone, Paryžiuje, taip pat ir Vilniuje, kuriam vadovauja R.Ramanauskas. Aktorius tikisi, jog šio klubo veikla susidomės artimi rašytojui ir menui žmonės. Prancūzų rašytojui, sielos broliui, gerbėjų klubas atidengė atminimo lentą J.Basanavičiaus g. 18, Vilniuje, taip pat yra parengtas monumentas. Klubo prezidentas R.Ramanauskas stebėjosi, kad vilniečio rašytojo, laimėjusio Gonkūrų premijas, lietuvių, kalba teturime tik trejetą kūrinių. Tai „Gyvenimas dar prieš akis“ (1992 m.), „Aušros pažadas“ (1999 m. ) ir „Europietiškas auklėjimas“ ( 2001 m.). Paskaitos metu buvo išdėstytas rašytojo požiūris į gyvenimą, jo filosofinės idėjos. Aktorius skaitė R.Gari romano ištrauką, nagrinėjo keletą įdomesnių minčių: R.Gari žavėjosi cirko artistais, mėtančiais šešis kamuoliukus, ir visada svajojo įjungti septintąjį, bet tai neįmanoma.

Unikalūs liudijimai apie Mindaugo laikų
Lietuvos ryšius su krikščioniškąja Europa

Vienintelis išlikęs Lietuvos karaliaus Mindaugo antspaudas bus eksponuojamas parodoje “Krikščionybė Lietuvos mene”

Išskirtinės reikšmės dokumentas - Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 metų dovanojimo raštas su vieninteliu išlikusiu karaliaus antspaudu - bus eksponuojamas Vilniuje, atnaujintoje parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene". Dokumento originalas saugomas Berlyne, Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo archyve, ir jo direktorius maloniai sutiko paskolinti šį dokumentą trims savaitėms. Apie tai Vyriausybės rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje informavo parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" rengėjo - Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Minėtą dokumentą jis pavadino svarbiausia išsaugota istorine relikvija, susijusia su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu.
Nuo 1999 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, veikianti paroda "Krikščionybė Lietuvos mene" du kartus per metus yra atnaujinama ir papildoma. Minint Lietuvos valdovo Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines, liepos 3 dieną šioje parodoje bus atidaroma speciali ekspozicija, pristatanti Lietuvos integraciją į krikščioniškosios Europos lotyniškosios civilizacijos erdvę, XIII-XIV amžiuose Europai paskleistus krikščioniškosios Lietuvos ženklus.

Unikalios lituanistinės vertybės iš Rusijos archyvų

Pirmą kartą šalies visuomenė turės progą pamatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarpvalstybinių sutarčių originalus, kitus išskirtinės vertės dokumentus iš Rusijos archyvų bei muziejų. Jie bus eksponuojami parodoje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV - XVIII a.“, kurią Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms rengia Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos archyvų departamentu.