Atnaujintas 2003 m. birželio 25 d.
Nr.49
(1153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Įžūlumui ribų nėra

Visi trys aukščiausieji Lietuvos pareigūnai, Seimas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Premjero sudaryta Vyriausybinė komisija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Antikorupcinė komisija sukėlė didžiulį triukšmą, kokio jau senokai nėra buvę. Triukšmas kilo dėl kelių tūkstančių valstybės tarnautojų, apsukriai apsirūpinusių žemės sklypais gražiausiose Lietuvos vietose. Ir ne tik prie vaizdingų ežerų. Aišku, valdžios pareigūnai už tą žemę sumokėjo tik juokingą simbolinę kainą. Dalis ją vėliau perpardavė už dideles sumas. Paaiškėjo, kad daugiausia sklypų valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai įsigijo 2000-aisiais, 2001-aisiais ir 2002 metais. Atitinkamai – 236, 249 ir 233 sklypus. Šiemet jau spėta įsigyti 80 sklypų. Net 141 sklypas buvo išsidalytas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, po kelias dešimtis – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose, kraštovaizdžio draustiniuose, kurortų apsaugos zonose, netgi rezervatuose. Vyriausybinė komisija bei STT įvardijo ir institucijas, kurių pareigūnai įsigijo daugiausia žemės sklypų. Tai Vilniaus, Telšių, Klaipėdos, Kauno apskričių viršininkų administracijos, valstybinė įstaiga „Valstybinis žemėtvarkos institutas“, Žemės ūkio ministerija, Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionalinių parkų direkcijos, Nacionalinė žemės tarnyba ir kitos valstybinės institucijos. Ypač stengėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, 19 iš 52 šios tarnybos darbuotojų turi savo ar artimųjų vardais suformuotus po tris ir daugiau sklypų. Ką ten po tris! Yra ir tokių, kurie „įsigijo“ po 10, 15 ir net 18 sklypų. Tad ar reikia stebėtis, jog daugelis žmonių iki šiol neatgauna savo žemės, o skundai dėl to užplūdo visas instancijas. Dabar valdininkai teigia, kad jie nieko blogo nepadarė, tiktai pasinaudojo turima informacija apie vertingus žemės sklypus. Tačiau tyrimai rodo, kad žemės sklypų projektavimas, matavimas ir įteisinimas įtakingiems aukštiems pareigūnams buvo vykdomas grubiai pažeidžiant žemės reformą reglamentuojančius teisės aktus. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas pripažino, jog žmonėms, norintiems atgauti savo žemę, labiausiai kenkia žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai ir visų grandžių apskričių viršininkų žemėtvarkos padalinių darbuotojai. Beje, A.Sakalas pareiškė, kad dauguma pažeidėjų nebus nubausti, nes žemę pasiglemžė pagal prieš keletą metų priimtą įstatymą. Tuomet ankstesnės kadencijos Seime tokį teisės aktą, leidžiantį persikelti žemę į draustinius, pateikė parlamentaras Saulius Pečeliūnas. Matyt, dabar ant jo ir konservatorių vėl pasipils pamazgų srautas. Nors nei A.Sakalas, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškino neturintys jokių duomenų, kad tuo įstatymu pasinaudojo nors vienas jo pateikėjas ar priėmėjas. Užtat sklypų grobimo bumas tiesiog suklestėjo socialdemokratų valdymo metais, kai į apskričių viršininkų, ministrų bei kitų tarnybų kėdes buvo susodinti savi, patikrinti ir išbandyti partiečiai. Matyt, buvo vadovaujamasi ir tebesivadovaujama iki šiol ta garsiąja Stalino formule, kad „kadrai lemia viską“. Štai ir nulėmė. Tik ne valstybės, o savo naudai.
Galima tik graudžiai pasišaipyti, kad Premjeras tik kovo pabaigoje ryžosi sudaryti Vyriausybinę komisiją tam skandalui ištirti, taip pat dėl kokių priežasčių vilkinamas žemės grąžinimas ir kaip užkirsti landas savo tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantiems pareigūnams. Juk Premjeras, jo vadovaujami ministrai, departamentų vadovai, apskričių viršininkai puikiai žinojo, kas vyksta jų valdose.
Na, o Prezidentas net tarptautinę organizaciją „Transparency International“ pagaliau pasikvietė. Nors ta pati organizacija jau seniai skelbė, kad didžiausias korupcijos lygmuo Lietuvoje yra valstybinėse institucijose, o net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų yra tvirtai įsitikinę, kad tik davus kyšį galima tikėtis sėkmingai sutvarkyti reikalus. Šios organizacijos ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius Aleksandras Dobryninas sako, kad valdininkų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi lemia ne tik blogi neapgalvoti įstatymai, bet ir jokios etikos nesilaikymas. Vargu ar tos etikos reikalai pagerės, jeigu Seimas priims jo Pirmininko reklamuojamą Valstybės tarnautojų elgesio kodeksą. Kas gi prižiūrės tokio kodekso vykdymą, iš kurio valdininkai jau dabar atvirai šaiposi? Tuo labiau kad dabar valdančioji partija tiesiog štampuoja šiai partijai ir jos nariams palankius įstatymus. Paskutinis tokio elgesio pavyzdys – Seimo vicepirmininko ir Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno paskubomis pateiktos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Jose numatyta įteisinti galimybę, jog, norint atstatydinti miesto ar rajono merą, reikia trijų penktadalių savivaldybės tarybos narių balsų. Esą tai net padėtų sėkmingam merų darbui, kurie išrinkti tik vieno ar dviejų balsų persvara. Šios pataisos specialiai skirtos vienam asmeniui – partijos kandidatui į sostinės merus G.Paviržiui. Be to, pataisos yra aiškiai antikonstitucinės. Tačiau tai valdančiajai partijai mažiausiai rūpi. Teisus buvo Liberalų ir Centro sąjungos frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, pareiškęs, jog galima drąsiai kirsti lažybų, kad jeigu Vilniaus meru bus išrinktas Artūras Zuokas, o ne G.Paviržis, šios pataisos toliau net nebus svarstomos. Apskritai valdančiosios partijos įžūlumas ir cinizmas, ką pastebėjo ir žinomas politologas Lauras Bielinis, pasiekė aukščiausią ribą. Anot politologo, partija labai klysta, jeigu mano, kad visą laiką ją į pergalę ves A.Brazauskas su Č.Juršėnu. Vis labiau aiškėja, jog daugelis balsavusiųjų už socialdemokratus ateityje to niekada nebeketina daryti. Vargu ar padės 100 mln. litų skyrimas pieno gamintojams ar penkiais litais padidintos pensijos.
Paprasti žmonės ėmė samprotauti, ar, užvirus košei dėl valdininkų savivaliavimo grobiant žemę, jau iš tiesų prasidėjo Prezidento prieš rinkimus žadėta „diktatūra mafijai“. Iš tiesų Prezidentas išreiškė susirūpinimą ir dėl masinio neteisėto privačių ir valdiškų miškų kirtimo. Apskaičiuota, kad tokiu barbarišku būdu jau iškirsta apie 50 tūkst. hektarų miškų! Todėl ir vėl kyla klausimas, negi to niekas nežinojo: nei Žemės ūkio, nei Aplinkos ministerijos, pagaliau policija, kuriai, perskirsčius biudžetą, papildomai atseikėta septyniolika milijonų litų. Kai kurie parlamentarai ir politikos apžvalgininkai neabejoja, kad šie pinigai bus skirti aukštų policijos pareigūnų atlyginimams padidinti. Tiesa, vidaus reikalų ministras V.Bulovas pareiškė, kad 50 tūkst. hektarų miškų iškirto kažkokia paslaptinga gauja ar net kelios gaujos. Tai kaip čia yra? Lyg ir žino ministras apie tą „gaują“, bet tuo pačiu nežino. Dabar lyg ir rengiamasi dažniau tikrinti miškovežius, gabenančius medieną. Negi anksčiau niekam tas dalykas neatėjo į galvą? Tačiau iš tų tikrinimų irgi išeis kaip visada. Jeigu „gauja“ sugeba niekam nematant iškirsti tūkstančius hektarų miško, tai sugebės pasidaryti ir reikiamus dokumentus. Juk tokį kiekį miško reikėjo ne tik iškirsti, bet ir išvežti, apdoroti. Ir niekas nieko nepastebėjo! Greičiausia ir čia bus kaip su žeme: kaltų neatsiras, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui teks vėl beviltiškai skėsčioti rankomis, kaip atsitiko Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui V.Junokui ir Vyriausybinės komisijos pirmininko pavaduotojui P.Aleknavičiui, atsisakius pateikti komiteto pirmininkui bent jau tų asmenų pavardes, kurie įsigijo žemės sklypus. Mat A.Sakalas pažymėjo, jog kitaip nubausti žemę pasiglemžusių pareigūnų tikriausiai nepavyks, tad viešumas, tai yra jų pavardžių paskelbimas visuomenei, jiems būtų didžiausia bausmė. Tačiau abu tyrėjai pateikti pavardes atsisakė. Esą tai prieštarauja Asmens duomenų apsaugos įstatymui, be to, didžioji dalis STT ataskaitoje išvardytų susikompromitavusių valdininkų nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn… Keisti dalykai. Štai jeigu nors vieną sklypą, nekalbant apie kokius dešimt, būtų „pasiglemžęs“ toks V.Landsbergis, jokie suvaržymai atskleisti niekadėjo pavardės negaliotų. Juk pamename, kaip greitai žiniasklaida sureagavo, kai šis Kovo 11-osios akto signataras pagal įstatymą gavo nedidelį sklypelį žemės ir tiesiog išplėšė jį. Nustatyta, kad žemės sklypus įsigijo net aštuoni apskričių viršininkai, keturi departamentų direktoriai, šeši regioninių parkų direktoriai, daugybė agentūrų vedėjų, įvairių tarnybų skyrių vedėjų, apskričių sekretoriai ir kiti valstybės tarnautojai. Todėl, kol nebus paviešinti ne tik blogi valdančiųjų veiksmai, bet ir tie žmonės, vykdantys tuos blogus darbus, kol iš valdininkų nebus pareikalauta atsakomybės, tol nieko nebus. Deklaracijų daug, priemonių planų – taip pat, bet jos neveikia ir niekas jų nevykdo. Na, o užkalbėjimus primenantys žodžiai „sustiprinti“, „kontroliuoti“, „reikalauti“, „pasiekti“ primena sovietmečio tuščiakalbiškumą.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija