Atnaujintas 2003 m. birželio 27 d.
Nr.50
(1154)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Gimtas kraštas


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Apie pusiau tiesą

To, kas šią savaitę ateina iki katalikiško laikraščio redakcijos, kai viename bulvarinio pobūdžio dienraštyje pasirodė didžiulis, per keletą puslapių išspausdintas straipsnis, gana savotiškai traktuojantis vieną ar kitą faktą iš kunigų moralinio elgesio, verčia atsiliepti ir mus. Galima stipriai abejoti subjektyviu ir gana laisvu tų faktų panaudojimu žurnalistės versijai įrodyti, bet negalima neigti, kad homoseksualizmo apraiškų tarp Lietuvos kunigų nėra. Juk niekam jau nėra paslaptis, kad tokio pobūdžio nuodėmės gali atsirasti: skandalai, sukrėtę JAV, Australijos ir net mums artimos Lenkijos katalikų bendruomenes, irgi parodė, kad šis seksualinis nukrypimas (moderniai kalbant, kita seksualinė orientacija), egzistavęs ir senosiose kultūrose, nėra išguitas iki dabar, ir net tarp šventus dalykus kuriančių žmonių. Tik neverta tuščiai kalbėti, kad tą nukrypimą sukelia celibatas - nukrypimas egzistavo ir tada, kai celibato dar nė užuominos nebuvo, jis egzistuoja ir dabar ne tik tarp celibato besilaikančiųjų, bet ir tarp kai kurių "normaliųjų" bei jokiu celibatu nesuvaržytų. Katalikiško laikraščio redakcija, iki kurios darbuotojų nori nenori ateina daug įvairiausios informacijos apie su Bažnyčia susijusių asmenų gyvenimą, taip pat ir iš savo praktikos galėtų ir daugiau kunigų nuodėmių išvardyti (jas mini ir atsiliepusieji į straipsnį) - jiems nesvetimos ne tik vadinamosios seksualinės nuodėmės, kai kunigas nusižengia celibato reikalavimams, bet kai kurie jų neatsisako ir kunigo nepuošiančios girtavimo ydos (persigėrimo nuodėmės), neatsikrato ir pinigų gobšumo nuodėmės, pasiduoda sunkiai puikybės nuodėmei ir pan., t.y. kartais kunigai yra tokie, kaip ir mes visi. Bet tai visai nepanaikina Kristaus įkurtos Bažnyčios ontologinės esmės. Tai tik parodo, kad visi mes - kunigai, mokytojai, menininkai, rašytojai, politikai ar kitų profesijų žmonės - esame pažeidžiami nuodėmės, patys per savo netobulą žmogiškąją prigimtį atsitoliname nuo Dievo ir dėl šunkelio atmetame kelią, kuriuo eidami turėtume siekti tobulumo.