| Dėl
sklypų grobimo skandalo
Pastarosiomis savaitėmis viešai
išryškėjusi sklypų dalybų istorija išties skandalinga. Žurnalistiniai
tyrimai bei Vyriausybės sudarytos komisijos išvados akivaizdžiai
byloja, kad daugybė žemės reformos srityje dirbusių ir dirbančių
valstybės pareigūnų, nuo pačių žemiausių iki aukščiausių, masiškai
naudojosi tarnybine padėtimi, nepaisydami viešųjų ir privačių interesų
konfliktų, savanaudiškai pasinaudojo galimybėmis, kurias jiems suteikė
valstybės patikėtų uždavinių vykdymas, ir užvaldė aukštą komercinę
vertę turinčius sklypus. Neretai vėliau juos perparduodami pelnėsi
valstybės sąskaita.
Natūralu, kad sklypų dalybų skandalas sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Galiu numanyti visuomenės keliamus klausimus:
Kodėl taip atsitiko ir kas už tai atsakingas?
Kaip nubausti kaltus asmenis ir ištaisyti pažeidimus?
Kaip užtikrinti, kad žemės grobstymas būtų sustabdytas?
Norėdamas pamėginti sąžiningai atsakyti į šiuos klausimus, išanalizavau
vyriausybinės komisijos ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos medžiagą,
archyvinius Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo ir jo pataisų dokumentus, taip pat gausias
publikacijas šia tema. Šiandien norėčiau pasidalyti su jumis savo
išvadomis ir pasiūlymais, kaip spręsti keliamus klausimus.
Žemės grobstymą lėmusios
priežastys ir kas už tai atsakingas
Atsakymo į šį klausimą paiešką
neišvengiamai reikia pradėti nuo Seimo ir čia priimamų įstatymų.
Tuo labiau kad ne vienoje publikacijoje sklypų skandalas buvo įvardytas
kaip Seimo lygmens politinė korupcijos pasekmė, ypač akcentuojant
1999 m. gegužės 13 d. įstatymo pataisą, suteikiančią galimybę perleisti
nuosavybės teisę ne tik šeimos nariams, bet ir kitiems asmenims.
Tačiau, išnagrinėjęs su įstatymu kaita susijusią medžiagą, negalėjau
joje aptikti kokių nors politinės korupcijos požymių.
Jau nuo pat 1991 metų iki šiol vyko nuolatinis dešiniųjų ir kairiųjų
politikų ginčas, vieniems akcentuojant žemės naudotojų interesus
ir ūkio efektyvumo svarbą, kitiems - savininkų interesus ir teisingumo
bei teisėtumo svarbą. Kairiųjų bandymu apriboti nuosavybės teisių
atkūrimą yra stabdęs Konstitucinis Teismas. Tačiau man nepavyko
aptikti atvejo, kad nors vienas Seimo narys būtų viešai diskutavęs
ar mąstęs apie tai, kaip vyriausybinės ar kitos struktūros įgyvendins
šį įstatymą, kur slypi didžiausios korupcijos apraiškų galimybės,
nebuvo mėginta įvertinti žemės reformą vykdančių žemėtvarkos tarnybų
korumpuotumo mastą. Jeigu priimant įstatymus būtų įvertinta ir tai,
kad juos vykdys korumpuotos žemėtvarkininkų struktūros, aišku, juose
galėjo rastis nuostatų, siaurinančių žemės reformos vykdytojų sprendimų
laisvę, taip pat galėjo rastis specialios normos dėl sisteminės
antikorupcinės žemės reformos vykdymo kontrolės. Tėvynės sąjunga,
labiau negu kitos politinė jėgos, suvokė augančios korupcijos (ir
ne tik šioje srityje) pavojų, ir mūsų iniciatyva buvo įkurta su
tuo turinti kovoti Specialiųjų tyrimų tarnyba, priimtas Viešųjų
ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, suformuota
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Deja, šių pastangų neužteko
prevenciškai daryti įtaką korupcijos plėtrai vykdant žemės reformą.
Manau, politikai neįvertino, kad daugybė žemės reformą vykdančių
pareigūnų vadovaujasi tokia pat logika kaip ir praėjusią savaitę
TV reportaže parodytas Elektrėnų žemėtvarkos pareigūnas, kuris piktinosi:
Negi jūs manote, kad aš toks kvailas ir savo labui nepasinaudosiu
turima informacija apie galimus įsigyti vertingus sklypus.
Jeigu dar grįžtume prie 1999 m. gegužės 13 d. priimtos įstatymo
pataisos, STT tyrimo medžiaga lyg ir rodo žemėtvarkininkų ar susijusių
pareigūnų abejotinu būdu įsigytų sklypų skaičiaus augimą 2000 metais
iki 236 sklypų, tačiau tas išaugimas nėra toks įspūdingas, palyginti
su 1996 metais įgytu 151 sklypu arba beveik nesumažėjusiu sklypų
grobimu, kai minėta pataisa jau buvo panaikinta (2002 m. 236 sklypai,
2003 m. per 4 mėn. - 80 sklypų). Todėl kaip Seimo narys turiu prisiimti
atsakomybę dėl priimtų įstatymų tuo aspektu, kad nebuvo įvertintos
jų vykdymo korumpuotoje aplinkoje ypatybės ir dėl parlamentinės
kontrolės nepakankamumo, tačiau negaliu sutikti su neretai peršama
mintimi: Priimti įstatymai tokie blogi, kad vargšams žemėtvarkos
pareigūnams nebuvo kur dėtis, kaip tik čiupti susiprojektuotus geriausius
sklypus.
Jeigu nebūtų buvę kritikuojamų įstatymų nuostatų, ar nesąžiningi
pareigūnai nebūtų suradę kitų korupcijos kanalų? Manau, ir šiuo
metu dar neatskleista, kiek piliečių ir kokio dydžio kyšius sumokėjo,
kad greičiau ir naudingiau išspręstų nuosavybės į žemę atkūrimą!
Tęsiant sklypų skandalo priežasčių analizę verta ypatingą dėmesį
atkreipti į Nacionalinės žemės tarnybos vaidmenį. Šios tarnybos
(prieš tai buvusio Žemėtvarkos ir teisės departamento) parengta
ir Vyriausybės nutarimais tvirtinta bei tikslinta žemės vertės nustatymo
metodika, kuri galioja ir šiandien, nustačiusi nerealiai žemą ūkiniu
komerciniu ar rekreaciniu požiūriu vertingą sklypų žemės kainą,
kaip tik ir sudarė esmines prielaidas žemės reformą vykdantiems
pareigūnams persikelti paveldėtus sklypus į minėtas vertingas su
nerealiai maža kaina žemes. Yra pagrindo manyti, kad Nacionalinės
žemės tarnybos (buvusio departamento) pareigūnai tai padarę sąmoningai,
tikėdamiesi tuo savanaudiškai pasinaudoti. Matyt, neatsitiktinai
tarp persikėlusių į vertingas teritorijas sklypus pareigūnų esama
nemažai vadovaujančių minėtos tarnybos darbuotojų ir jų artimų giminaičių.
Būtų svarbu, kad STT ištirtų, ar būta mėginimų metodikoje įtvirtinti
realią vertingų sklypų kainą, ir jeigu būta, kas juos užblokavo.
Minėta ydinga žemės vertės nustatymo metodika paneigė įstatyme įtvirtintą
lygiavertiškumo principą perkeliant žemės sklypus ir buvo pats svarbiausias
veiksnys, sudaręs prielaidas pareigūnų piktnaudžiavimui. Šios metodikos
taikymą Vyriausybė turėtų nedelsiant sustabdyti ir ją esmingai pakoreguoti.
Be Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų atsakomybės už blogai parengtą
metodiką už žemės reformos vykdymo analizės stoką aš akcentuočiau
apskrities viršininkų atsakomybę, kurie taip pat turėjo atlikti
žemės reformos kontrolę ir, aptikę pažeidimus, privalėjo inicijuoti
priimtų sprendimų panaikinimą teismine tvarka.
Kokio atsako iš politikų
laukia visuomenė?
Manau, kad visuomenė reikalauja
dviejų pagrindinių sprendimų:
1) griežtai nubausti savanaudiškai, neretai pažeidžiant teisės aktus
žemės reformą vykdžiusius pareigūnus;
2) ištaisyti pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba pasekmes ir tuo apginti
viešuosius interesus.
Galimybės patenkinti šiuos visuomenės lūkesčius nėra lengvos, bet
jos tikrai nėra nulinės.
Kai kurias iš jų norėčiau paminėti.
Apskričių viršininkai privalo
inicijuoti teisminius procesus
Pagal Žemės reformos įstatymo 18
straipsnio 3 dalį: Jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos
kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo
ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką
ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas,
o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios
institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine
tvarka.
Taigi apskrities viršininkas gali (ir privalo) pats inicijuoti sprendimų
panaikinimą tais atvejais, kai yra įstatymo pažeidimas atkuriant
nuosavybės teisę į žemę (eiliškumas ir kt.).
Atitinkamas sprendimas naikinamas Administracinės teisenos įstatymo
nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kartu su prašymu naikinti atitinkamą
sprendimą turi būti teikiamas prašymas dėl nuosavybės teisės sugrąžinimo
apskričiai.
Nelengva tikėtis, kad apskričių viršininkai parodys tokį entuziazmą,
todėl reikalingas griežtai įpareigojantis Vyriausybės nutarimas
tai daryti, prieš tai įvertinus, ar kai kurie prichvatizavę sklypus
apskrities viršininkai pajėgs tai atlikti. Pažeistų viešųjų interesų
gynimo daug energingiau negu iki šiol turi imtis ir Prokuratūra.
Dėl pareigūnų atsakomybės
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punktą,
tarnybinė nuobauda (jei iki tol buvo skirta bent viena nuobauda
netgi atleidimas iš pareigų) gali būti skiriama už Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų
pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar
kitiems.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatymo 3 straipsnį Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys,
dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;
2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės
principu;
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla
susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai.
Vertinant sklypų gavimo problemą, nesunkiai galėtų būti nustatytas
bet kurio iš minėtuose penkiuose punktuose nurodytų įpareigojimų
draudimų pažeidimo požymiai.
Vadinasi, bent jau apie tarnybinę atsakomybę galima kalbėti drąsiai.
Deja, atrodo, kad šiuo atveju yra pavėluota, mat pagal Valstybės
tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį Tarnybinė nuobauda turi
būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo
paaiškėjimo dienos. (...) Negalima skirti tarnybinės nuobaudos,
jei praėjo šeši mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos (...).
Vadinasi, drausminės atsakomybės klausimo laiku nepradėję spręsti
vadovai praleido terminus (nuo paaiškėjimo daugeliu atveju jau bus
praėjęs vienas mėnuo). Netgi tuo atveju, jei tiriama administracinė
ar baudžiamoji byla (jei jos baigsis nesėkmingai), vargu ar bus
pagrindas taikyti 30 straipsnio 4 dalį ir skirti tarnybinę nuobaudą
per mėnesį nuo atitinkamo sprendimo dėl bylos nutraukimo, nes ši
galimybė numatyta tam atvejui, kai iš pradžių buvo pradėtas spręsti
tarnybinės nuobaudos klausimas, o po to buvo pradėtas tyrimas baudžiamojoje
ar administracinėje byloje.
Bet ir tokiais atvejais bent moraline prasme būtų svarbu užfiksuoti
pareigūno nusižengimą ir apie tai viešai paskelbti. Be to, užfiksuotu
nusižengimu galima pasinaudoti atliekant valstybės tarnautojų veiklos
vertinimą.
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis skelbia: Valstybės tarnautojo
ir jo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - įvertinti įstaigos
vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus
bei kvalifikaciją.
Valstybės tarnautojų tarnybinės etikos vertinimo kriterijai (patvirtinti
Vyriausybės nutarimu) detalizuoja, kad vertinama:
1. Valstybės tarnautojo veiklos krūvis.
2. Valstybės tarnautojo veiklos kokybė.
3. Valstybės tarnautojo atliekamų užduočių sudėtingumas.
4. Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme
nustatytoms funkcijoms vykdyti.
5. Valstybės tarnautojo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai
vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Nors ir dabar šioje tvarkoje įrašytas kriterijus veiklos kokybė
leidžia neigiamai įvertinti valstybės tarnautojo veiklą, kriterijai
galėtų būti tikslinami siekiant dar aiškesnių galimybių susikompromitavusių
pareigūnų veiklai įvertinti. Neigiamai įvertinus bent būtų galima
pažeminti pareigas ar atlyginimą.
Svarbu, kad būtų Vyriausybės pavedimas dėl visuotinio žemės reformos
vykdyme dalyvaujančių pareigūnų veiklos vertinimo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalėtų imtis visuotinio
žemės reformos vykdyme dalyvavusių pareigūnų veiklos tyrimo aiškindamiesi,
ar jie nėra pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės
tarnyboje įstatymo dalyvaudami priimant sprendimus, kai skiriami
sklypai jiems ar jų artimiems giminaičiams. Komisijos išvados, jeigu
ir ne visais atvejais turėtų praktinę reikšmę, vis vien būtų svarbios
moraline prasme.
Būtina pratęsti Vyriausybės sudarytos darbo grupės ir STT analitinės
grupės tyrimą dėl neteisėto ar savanaudiško sklypų gavimo, kad jis
apimtų visus (o ne tik atsirinktus, kaip iki šio momento) valstybės
tarnautojus ir kitus žemės reformos sprendimų priėmime dalyvaujančius
asmenis, taip pat politikus (Seimo narius, ministrus, merus ir kt.),
kurie nebuvo įrašyti į pirminį tyrimą.
Vyriausybė turi užtikrinti, kad susikompromitavę valstybės pareigūnai
nebūtų įdarbinami Žemėtvarkos institute.
Ką darys Tėvynės sąjunga
Tėvynės sąjungos frakcija artimiausiu
metu suformuluos savo pasiūlymus dėl įstatymų pataisų, mažinančių
korupcijos galimybes vykdant žemės reformą, dėl valstybės tarnautojų
atsakomybės griežtinimo arba palaikys kitų Seimo narių tokio pobūdžio
iniciatyvas (P.Papovo ir A.Sadecko projektą). TS frakcija sustiprins
parlamentinę kontrolę Vyriausybės veiklos srityse, kur yra didesnė
korupcijos apraiškų tikimybė, taip pat inicijuos tokią sisteminę
antikorupcinę kontrolę per atitinkamas Seimo komisijas ir komitetus.
Reikalaus, kad visais atvejais priimant įstatymus būtų atliekama
antikorupcinė ekspertizė.
Pagal spaudos konferenciją, įvykusią
birželio 23 dieną
Jurgis RAZMA
© 2003 "XXI amžius"
|