Atnaujintas 2003 m. liepos 9 d.
Nr.53
(1157)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės

Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Karaliaus paminklas primins valstybės ir krikščionybės Lietuvoje pradžią

Karalius Mindaugas nuo šiol didingai žvelgs į Vilnių ir Lietuvą

Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Karalius Mindaugas nuo šiol didingai žvelgs į Vilnių ir Lietuvą. Valstybės dieną sostinėje iškilmingai atidengtas paminklas vieninteliam karūnuotam Lietuvos monarchui.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos, Estijos ir Lenkijos prezidentai, Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija, Liuksemburgo didysis hercogas Anri ir hercogienė Marija Tereza, Rusijos Prezidento įgaliotasis atstovas Georgijus Poltvačenko, Maskvos meras Jurijus Lužkovas, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Gulbis, tūkstančiai vilniečių ir sostinės svečių.
Ceremoniją pradėjo skardžių trimitų sąšauka nuo Gedimino bokšto ir aikštės prie Nacionalinio muziejaus, simbolizavusi didingą Lietuvos praeitį ir garbingą amžių tęsinį. Dundant būgnams buvo įneštos visų Lietuvos miestų ir miestelių savivaldos vėliavos, o archajiška sutartinė priminė tolimus pagonybės laikus.
Į Viduramžius buvo nukreipta ir istoriko akademiko Edvardo Gudavičiaus Mindaugo laikų istorinė apžvalga. Profesorius pabrėžė, kad Mindaugas daug ko nespėjo padaryti, bet tai, ką nuveikė vienintelis Lietuvos karalius, ilgiems amžiams įtvirtino europinę Lietuvos istorinės raidos kryptį.
Po grigališkojo choralo giedotojų kalbėjęs Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kreipdamasis į Mindaugo ainius, pabrėžė, jog "Mindaugas karūnuotas ne kaip žiaurus ir nepalenkiamas barbaras, o kaip dar vienos krikščioniją praplėtusios tautos valdovas. Jis ir jo karalystė pripažinta ne tik kaip sėkmingai pasipriešinusi ginkluotam ordino iššūkiui, bet ir kaip panorusi bei pajėgianti gyventi pagal krikščioniškosios Europos principus", – sakė kardinolas, savo invokaciją užbaigęs svarbiausia krikščionių malda "Tėve mūsų".
Skambant kompozitoriaus Kipro Mašanausko specialiai šiai progai sukurtai "Karūnavimo giesmei", aštuonios baltaskraistės mergaitės nudengė baltą šydą nuo granitinio paminklo karaliui Mindaugui.
Jau prie atidengto paminklo kreipdamasis į Vilniaus miesto ir visus šalies piliečius, aukštuosius svečius ir ambasadorius, prezidentas Rolandas Paksas pažymėjo, kad karaliaus Mindaugo idėja, kūryba ir tikslas buvo Lietuvos valstybė, pripažinta Europoje. "Susirinkę atidengti paminklą karaliui Mindaugui, pagerbiame Lietuvos valstybę, nusilenkiame protėviams už neįkainojamą jų palikimą. Mums, lietuviams, ir visiems šalies piliečiams šis jubiliejus ir galimybė jį švęsti laisvai – didelis, itin reikšmingas įvykis", – pabrėžė Prezidentas.
R. Paksas sakė matąs ateities Lietuvą kaip turtingą, įtakingą, atsakingą ir saugią valstybę. "Turtingą ne vien materialine gerove, bet ir krikščioniškosiomis vertybėmis, kurias į Lietuvą atnešė pirmosios Katedros statytojas Mindaugas", - teigė šalies vadovas.
Skambant Vilniaus Arkikatedros varpams, Lietuvos ir užsienio šalių vadovai padėjo gėlių puokštes ir nusifotografavo karaliaus Mindaugo paminklo papėdėje.
Iš šviesiai pilko granito iškaltas pusketvirto metro aukščio karūnuotas valdovas pavaizduotas sėdintis soste ir laikantis karaliaus regalijas - skeptrą ir rutulį su kryžiumi. Paminklo postamentą juosia Saulės kalendorius, kuriame sužymėtos svarbiausios pagoniškos ir krikščioniškos šventės. Skulptoriui Regimantui Midvikiui talkino architektai Algimantas Nasvytis, Ričardas Krištopavičius ir Inesa Alistratovaitė.

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija