| Pasaulis
yra Dievo
|
Dešimtojoje metinėje generalinėje
tarpparlamentinėje stačiatikių asamblėjoje |
|
Iš kairės: asamblėjos generalinis
sekretorius Stilianas Angelas Papatemelis, prezidentas Viktoras
Zorkalcevas ir sekretoriato narys Nikolajus Medvedevas |
|
Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis
sekretorius kun. Gintaras Grušas (kairėje) ir Lietuvos stačiatikių
arkivyskupijos kancleris kun. Vitalijus Karikovas
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos
|
Birželio pabaigoje viešbutyje Reval
Hotel Lietuva vyko Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos (TOA)
sesija. Ši organizacija įsikūrė prieš dešimt metų Atėnuose. Kasmet
paskutinę birželio savaitę vis kitoje šalyje vyksta asamblėjos,
telkiančios pasaulinę stačiatikių bendruomenę, svarstančios itin
svarbius klausimus ne tik šiai bendruomenei, bet ir visam pasauliui.
Šiais metais iš dvidešimt trijų pasaulio šalių stačiatikiai rinkosi
į Vilnių. Be žinomų Europos šalių - Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos,
Latvijos, Estijos, Graikijos, Albanijos ir kt., atvyko atstovai
iš JAV, Australijos, Ugandos, Palestinos, Kipro. Dauguma jų - parlamentų
nariai. Visus globojo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos TOA
pirmininkas, Seimo narys Nikolajus Medvedevas, atidaryme sveikinimo
kalbą pasakė LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Kodėl pasirinktas Vilnius? Čia nuo XIV amžiaus statomos cerkvės,
čia stačiatikybė turi gilias tradicijas, čia nuo Gedimino laikų
toleruojamos įvairios religijos. Kai mūsų tauta veržėsi iš Sovietų
Sąjungos priklausomybės, kai iš anos pusės girdėjome gąsdinančias
ir grasinančias kalbas, Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas
Chrizostomas, beje, atsiuntęs sveikinimą Asamblėjai, ne kartą sakė
drąsinančias kalbas, įkvepiančias laisvės, tikėjimo ir vilties pojūtį.
N.Medvedevas sakė: Tarpparlamentinė stačiatikių asamblėja įkurta
Graikijos iniciatyva, siekiant suformuoti parlamentarų stačiatikių
poziciją civilizacijos raidos, jos galimybių ir pavojų klausimais.
Anksčiau vykusiose sesijose nagrinėtos agresyvių - totalitarinių
religinių sektų keliamos problemos, masinio naikinimo priemonių
plitimo grėsmės, rasinių ir religinių konfliktų giluminės priežastys,
bioetikos (biotechnologijų raidos) problemos (genetinis modifikavimas,
genų inžinerija, organų transplantacija, eutanazija). Į sesijas
buvo kviečiami teologai katalikai, liuteronai, stačiatikiai. Beveik
visais klausimais suformuotos nuomonės sutapo su pagrindinių krikščioniškų
konfesijų hierarchų požiūriais. Sesijų metu buvo prieita prie išvados,
kad žmonių dorovės lygio atsilikimas nuo technologijų raidos ir
krikščionybės principų nepaisymas, priimant ekonominius, politinius,
karinius ir ypač socialinius sprendimus, kelia didžiausią pavojų.
Ši, dešimtoji asamblėjos sesija skirta Karo ir skurdo XXI a. pradžioje
problemoms analizuoti.
Pasirinkta tema pranešimus perskaitė Nafpaktos ir Šv.Vlasios metropolitas
Ierotheos, Atėnų universiteto teologijos mokslų profesorius Marios
Begzos, TOA Generalinės asamblėjos pirmininkas Viktoras Zorkalcevas,
sekretorius Stilianas Angelas Papatemelis ir kt. Vyko diskusijos.
Tai, ką išgirdome, beveik nesiskyrė nuo popiežiaus Jono Pauliaus
II nuostatų. Pasaulis yra Dievo. Atvirą, betarpišką žmogaus ir Dievo
santykį pažeidė nuodėmė, egoizmas, tuščios garbės troškimas. Išpažindamas
netikras vertybes, žmogus apsigavo. Džiaugdamasis pasauliu kaip
savo nuosavybe ir stengdamas pasiimti visus malonumus, žmogus pasaulį
padaro gobšumo, agresijos, skurdo vieta. Visa tai liudija apie nuodėmę,
nuopuolį, Dievo malonės praradimą. Pasaulis artinasi prie žlugimo.
Trečiojo pasaulio šalyse sparčiai didėja gimstamumas. Viena moteris
ten pagimdo vidutiniškai apie penkis vaikus; persisotinusioje Europoje
- tik po vieną. Pasaulis poliarizuojasi: vienoje pusėje milijonais
dolerių besipuikuojantys turtingieji, kitoje - nuo bado sutinę,
mirštantys nuo ligų, kamuojami skurdo vargšai. Artėja socialinis
sprogimas.
Civilizuotas žmogus pažeidė gamtos pusiausvyrą. Be gailesčio kertami
miškai - planetos plaučiai, nebetenka prieglobsčio ir nyksta laukiniai
gyvūnai, užteršiami vandenys, išnuodijamos žuvys ir visa, kas gyva,
plonėja ozono sluoksnis, žemėje vis daugiau radiacijos, sukeliančios
nepagydomas ligas. Artėja ekologinė katastrofa. Šios paties žmogaus
artinamos nelaimės, pranešėjų nuomone, daug baisesnės už rugsėjo
11-osios katastrofą Amerikoje, už Irako karą.
Apie karą buvo kalbama plačiąja prasme. Karas, kai žūsta žmonės,
kai tėvai priversti laidoti sveikus, užaugintus ir nužudytus vaikus,
kai sunaikinamas tūkstančius metų puoselėtas kultūrinis paveldas,
sugriaunami namai ir tūkstančiai žmonių paliekami be pastogės, buvo
pasmerktas besąlygiškai. Tarpvalstybinės problemos turi būti sprendžiamos
diplomatinėmis priemonėmis - tokia pranešėjų nuostata.
Žudote ir galvojate, kad ko nors gero pasieksite?- klausė Nafpaktos
ir Šv.Vlasios metropolitas Ierotheos. Ir atsakė į iškeltą klausimą:
Karas tik pagilina krizę, sukuria daug socialinių problemų, tūkstančiai
žmonių išgyvena tragediją, jie pasmerkiami dvasinėms kančioms, nuo
karo žemėje padaugėja neapykantos.
Asamblėjoje buvo ne tik keliamos problemos. Ieškota atsakymų, kaip
jas įveikti. Pasaulis pajėgus pamaitinti badaujančius žmones. Jei
turtingieji atiduotų skurstantiems tai, kas lieka nuo jų stalo,
jei žmonės atsisakytų pirkti kvepalus, jei būtų sumažintos išlaidos
ginklų gamybai, jei
Ekologinės katastrofos taip pat galima būtų
išvengti, jei protingiau būtų naudojami gamtos ištekliai. Žmonijos
egzistavimą pratęstų taika - reanimacija po karo.
TOA bioetikos mokslinės komisijos pirmininkė Atėnų Pantijo universiteto
profesorė Ismini Kriazi-Katrani savo pranešimą skyrė eutanazijos
problemai aptarti. Jos nuostata buvo vienareikšmė: Žmogaus gyvenimas
yra aukščiausia Dievo dovana, kurios pradžia ir pabaiga priklauso
tik Viešpačiui. Kiekvienas žmogaus valios bandymas įsikišti į gyvenimo
sutrumpinimą yra gyvenimo šventumo pažeidimas, Dievo planų ignoravimas.
Medikai, priėmę Hipokrato priesaiką, visomis išgalėmis turi gydyti
žmogaus kūną ir dvasią, lengvinti kančias, šiuolaikinius mokslo
ir technikos laimėjimus panaudoti žmogaus gyvenimui pratęsti.
Asamblėjos organizatoriai apgailestavo, kad naujoji Europos Sąjungos
konstitucija yra pernelyg sekuliari, kad iš jos išbrauktos krikščionybės
nuostatos, kad atvertas kelias sektoms plisti. Jie įsitikinę, kad
krikščionybė, kurios esmę sudaro Dekalogas, galėtų padėti žmonijai
išsilaisvinti iš kamuojamų negalių, atstatyti teigiamą žmogaus ir
Dievo santykį.
Asamblėja priėmė keletą dokumentų: rezoliucijas, komunikatą, kurie
bus įteikti Jungtinėms Tautoms, įvairioms Europos Sąjungos organizacijoms.
Organizatoriai sakė: Nesame tokie naivūs, kad manytume, jog, gavę
mūsų dokumentus, pasaulį tvarkantys galingieji staiga pakeistų savo
nuostatas. Tačiau tikime, kad mūsų balsą išgirs visi krikščionys
ir prisijungs prie mūsų. Tuomet gyvenimą, o ne mirtį puoselėjantis
balsas bus stipresnis, jo nebus galima neišgirsti.
Iš daugelio pasaulio šalių suvažiavę asamblėjos dalyviai džiaugėsi
lietuvių nuoširdumu, Vilniaus grožiu, dėkojo už malonų sutikimą
ir priėmimą. Grįžę namo jie turės ką papasakoti apie Lietuvą.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"
|
