Atnaujintas 2003 m. liepos 11 d.
Nr.54
(1158)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Krikščionybė pasaulyje
Liudijimai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pasaulis yra Dievo

Dešimtojoje metinėje generalinėje tarpparlamentinėje stačiatikių asamblėjoje
Iš kairės: asamblėjos generalinis sekretorius Stilianas Angelas Papatemelis, prezidentas Viktoras Zorkalcevas ir sekretoriato narys Nikolajus Medvedevas

Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius kun. Gintaras Grušas (kairėje) ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris kun. Vitalijus Karikovas

Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos

Birželio pabaigoje viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“ vyko Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos (TOA) sesija. Ši organizacija įsikūrė prieš dešimt metų Atėnuose. Kasmet paskutinę birželio savaitę vis kitoje šalyje vyksta asamblėjos, telkiančios pasaulinę stačiatikių bendruomenę, svarstančios itin svarbius klausimus ne tik šiai bendruomenei, bet ir visam pasauliui. Šiais metais iš dvidešimt trijų pasaulio šalių stačiatikiai rinkosi į Vilnių. Be žinomų Europos šalių - Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Latvijos, Estijos, Graikijos, Albanijos ir kt., atvyko atstovai iš JAV, Australijos, Ugandos, Palestinos, Kipro. Dauguma jų - parlamentų nariai. Visus globojo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos TOA pirmininkas, Seimo narys Nikolajus Medvedevas, atidaryme sveikinimo kalbą pasakė LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Kodėl pasirinktas Vilnius? Čia nuo XIV amžiaus statomos cerkvės, čia stačiatikybė turi gilias tradicijas, čia nuo Gedimino laikų toleruojamos įvairios religijos. Kai mūsų tauta veržėsi iš Sovietų Sąjungos priklausomybės, kai iš anos pusės girdėjome gąsdinančias ir grasinančias kalbas, Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Chrizostomas, beje, atsiuntęs sveikinimą Asamblėjai, ne kartą sakė drąsinančias kalbas, įkvepiančias laisvės, tikėjimo ir vilties pojūtį.
N.Medvedevas sakė: „Tarpparlamentinė stačiatikių asamblėja įkurta Graikijos iniciatyva, siekiant suformuoti parlamentarų stačiatikių poziciją civilizacijos raidos, jos galimybių ir pavojų klausimais. Anksčiau vykusiose sesijose nagrinėtos agresyvių - totalitarinių religinių sektų keliamos problemos, masinio naikinimo priemonių plitimo grėsmės, rasinių ir religinių konfliktų giluminės priežastys, bioetikos (biotechnologijų raidos) problemos (genetinis modifikavimas, genų inžinerija, organų transplantacija, eutanazija). Į sesijas buvo kviečiami teologai katalikai, liuteronai, stačiatikiai. Beveik visais klausimais suformuotos nuomonės sutapo su pagrindinių krikščioniškų konfesijų hierarchų požiūriais. Sesijų metu buvo prieita prie išvados, kad žmonių dorovės lygio atsilikimas nuo technologijų raidos ir krikščionybės principų nepaisymas, priimant ekonominius, politinius, karinius ir ypač socialinius sprendimus, kelia didžiausią pavojų.
Ši, dešimtoji asamblėjos sesija skirta „Karo ir skurdo XXI a. pradžioje problemoms analizuoti“.
Pasirinkta tema pranešimus perskaitė Nafpaktos ir Šv.Vlasios metropolitas Ierotheos, Atėnų universiteto teologijos mokslų profesorius Marios Begzos, TOA Generalinės asamblėjos pirmininkas Viktoras Zorkalcevas, sekretorius Stilianas Angelas Papatemelis ir kt. Vyko diskusijos.
Tai, ką išgirdome, beveik nesiskyrė nuo popiežiaus Jono Pauliaus II nuostatų. Pasaulis yra Dievo. Atvirą, betarpišką žmogaus ir Dievo santykį pažeidė nuodėmė, egoizmas, tuščios garbės troškimas. Išpažindamas netikras vertybes, žmogus apsigavo. Džiaugdamasis pasauliu kaip savo nuosavybe ir stengdamas pasiimti visus malonumus, žmogus pasaulį padaro gobšumo, agresijos, skurdo vieta. Visa tai liudija apie nuodėmę, nuopuolį, Dievo malonės praradimą. Pasaulis artinasi prie žlugimo.
Trečiojo pasaulio šalyse sparčiai didėja gimstamumas. Viena moteris ten pagimdo vidutiniškai apie penkis vaikus; persisotinusioje Europoje - tik po vieną. Pasaulis poliarizuojasi: vienoje pusėje milijonais dolerių besipuikuojantys turtingieji, kitoje - nuo bado sutinę, mirštantys nuo ligų, kamuojami skurdo vargšai. Artėja socialinis sprogimas.
Civilizuotas žmogus pažeidė gamtos pusiausvyrą. Be gailesčio kertami miškai - planetos plaučiai, nebetenka prieglobsčio ir nyksta laukiniai gyvūnai, užteršiami vandenys, išnuodijamos žuvys ir visa, kas gyva, plonėja ozono sluoksnis, žemėje vis daugiau radiacijos, sukeliančios nepagydomas ligas. Artėja ekologinė katastrofa. Šios paties žmogaus artinamos nelaimės, pranešėjų nuomone, daug baisesnės už rugsėjo 11-osios katastrofą Amerikoje, už Irako karą.
Apie karą buvo kalbama plačiąja prasme. Karas, kai žūsta žmonės, kai tėvai priversti laidoti sveikus, užaugintus ir nužudytus vaikus, kai sunaikinamas tūkstančius metų puoselėtas kultūrinis paveldas, sugriaunami namai ir tūkstančiai žmonių paliekami be pastogės, buvo pasmerktas besąlygiškai. Tarpvalstybinės problemos turi būti sprendžiamos diplomatinėmis priemonėmis - tokia pranešėjų nuostata.
„Žudote ir galvojate, kad ko nors gero pasieksite?“- klausė Nafpaktos ir Šv.Vlasios metropolitas Ierotheos. Ir atsakė į iškeltą klausimą: „Karas tik pagilina krizę, sukuria daug socialinių problemų, tūkstančiai žmonių išgyvena tragediją, jie pasmerkiami dvasinėms kančioms, nuo karo žemėje padaugėja neapykantos“.
Asamblėjoje buvo ne tik keliamos problemos. Ieškota atsakymų, kaip jas įveikti. Pasaulis pajėgus pamaitinti badaujančius žmones. Jei turtingieji atiduotų skurstantiems tai, kas lieka nuo jų stalo, jei žmonės atsisakytų pirkti kvepalus, jei būtų sumažintos išlaidos ginklų gamybai, jei… Ekologinės katastrofos taip pat galima būtų išvengti, jei protingiau būtų naudojami gamtos ištekliai. Žmonijos egzistavimą pratęstų taika - reanimacija po karo.
TOA bioetikos mokslinės komisijos pirmininkė Atėnų Pantijo universiteto profesorė Ismini Kriazi-Katrani savo pranešimą skyrė eutanazijos problemai aptarti. Jos nuostata buvo vienareikšmė: „Žmogaus gyvenimas yra aukščiausia Dievo dovana, kurios pradžia ir pabaiga priklauso tik Viešpačiui. Kiekvienas žmogaus valios bandymas įsikišti į gyvenimo sutrumpinimą yra gyvenimo šventumo pažeidimas, Dievo planų ignoravimas. Medikai, priėmę Hipokrato priesaiką, „visomis išgalėmis turi gydyti žmogaus kūną ir dvasią, lengvinti kančias, šiuolaikinius mokslo ir technikos laimėjimus panaudoti žmogaus gyvenimui pratęsti“.
Asamblėjos organizatoriai apgailestavo, kad naujoji Europos Sąjungos konstitucija yra pernelyg sekuliari, kad iš jos išbrauktos krikščionybės nuostatos, kad atvertas kelias sektoms plisti. Jie įsitikinę, kad krikščionybė, kurios esmę sudaro Dekalogas, galėtų padėti žmonijai išsilaisvinti iš kamuojamų negalių, atstatyti teigiamą žmogaus ir Dievo santykį.
Asamblėja priėmė keletą dokumentų: rezoliucijas, komunikatą, kurie bus įteikti Jungtinėms Tautoms, įvairioms Europos Sąjungos organizacijoms. Organizatoriai sakė: „Nesame tokie naivūs, kad manytume, jog, gavę mūsų dokumentus, pasaulį tvarkantys galingieji staiga pakeistų savo nuostatas. Tačiau tikime, kad mūsų balsą išgirs visi krikščionys ir prisijungs prie mūsų. Tuomet gyvenimą, o ne mirtį puoselėjantis balsas bus stipresnis, jo nebus galima neišgirsti“.
Iš daugelio pasaulio šalių suvažiavę asamblėjos dalyviai džiaugėsi lietuvių nuoširdumu, Vilniaus grožiu, dėkojo už malonų sutikimą ir priėmimą. Grįžę namo jie turės ką papasakoti apie Lietuvą.

Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija