Atnaujintas 2003 m. liepos 11 d.
Nr.54
(1158)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Krikščionybė pasaulyje
Liudijimai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kodėl tada rūpėjo

Jaunutis poetas ir jaunas žuvęs Vytautas Mačernis rašė (tas posmelis jau buvo “XXI amžiuje” viename rašinyje cituotas):

Tu, Lietuva, esi kančioj užgimus
Ir daug matei jau rudenų.
Kas pasakys tautos likimą?
Kas išskaitys kelius žvaigždžių?

Mus stebina, kodėl jaunam poetui rūpėjo tautos likimas, nes dabar jaunimo poezijoje tokių rūpesčių lyg ir nematyti. O tada, ko gero, nieko tai nestebino, nes Lietuva rūpėjo seniems ir jauniems.
Dabar, atrodo, ji tik kai kam rūpi. Tikriausiai rūpi Sąjūdžiui, nes jis tik tol ir yra, kol jam ji rūpi, tokia jo prasmė ir esmė ir kitaip jis savo buvimo nepateisintų, kitaip gal pasiliktų tik pavadinimas arba nė to nereikėtų. Taigi V.Mačernis savo dvasia buvo sąjūdininkas.
Gali ar negali Sąjūdis Lietuvai padėti, vis tiek rūpi. Kai yra daug žmonių, kuriems rūpi, tada Sąjūdis galingas. Kai nedaugeliui rūpi, Sąjūdis taip pat galingas, nes jis neišnyksta ir nepalankiomis aplinkybėmis ir būna ne toks kaip daugelis organizacijų. Atrodo, galėtų išnykti, jeigu neliktų, kuo rūpintis, pasijutus saugiems ir turtingesniems, patekus į ES ir NATO, o tai jau beveik pasiekta. Taigi būtų atostogos. Jų nesulaukėme ir nereikia apsnūsti. Net ir esančiai tose saugiose struktūrose tautai išnykti galimybė yra. O galvoti apie tautą taip galėtume: ar tai savaiminis procesas, ar ji kieno nors yra tikslingai naikinama.
Jeigu tauta tikslingai naikinama, vadinasi, yra ir jos naikintojai. Tada galima į juos žvilgsnį kreipti ir daryti tai, kas įmanoma padaryti. Sudrausti? Viešinti? Sugėdinti ar prašyti? Ar pagaliau tiesiog žinoti? Žinoti, kad nebūtų nurimta. Yra pagunda manyti, kad jei jau esame ES ir NATO, tai ir saugūs, sotūs, ir rūpesčiai išnyko. Nebent teks šį tą vis pagerinti, bet nesibijant, kad išnyks tauta, jeigu vieno ar kito pagerinimo nebus.
O reikia paties didžiausio pagerinimo – kad būtų mylima Tėvynė. Kad rūpėtų jauniems ir suaugusiems, kad poetai klaustų tautos likimo, kad sielotųsi dėl jos kančios ir norėtų jai ne vien rudenių, bet ir pavasarių.
Tada būtų galingas Sąjūdis, nes nuveikiama daug matomų darbų. Dabar jis yra galingas tuo, kad iš viso yra.

Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija