Atnaujintas 2003 m. liepos 16 d.
Nr.55
(1159)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Atmintis
Susitikimai
Kultūra
Gimtas kraštas
Darbai

Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Priminė Lietuvos valstybės istoriją
Atviras laiškas – padėka kompozitoriui Vidmantui Bartuliui

Nuskambėjęs jūsų muzikinis kūrinys „Mūsų Lietuva“, skirtas Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms paminėti, nukėlė į amžių glūdumas, kai dar senovėje miškingose vietovėse gyveno aisčiai. Būdami pagonys garbino saulę, perkūną, mėnulį, žvaigždes, medžius, ugnį… Visą jų gyvenimą, papročius ir tradicijas lydėjo susidūrimai dėl gyvenamosios vietos su kaimyninėmis gentimis bei įvairiais atvykėliais.
Pasigirdę jūsų kūrinyje fleitos garsai leido suprasti, kad garsas apie ten gyvenančius aisčius pradėjo sklisti aplinkiniams kaimynams…
Ir vėl kovos! Girdisi aimanos dėl žuvusiųjų… aukojamos aukos, deginami aukurai meldžiant dievų apginti tikėjimą, papročius, šeimas. Gyventojai spiečiasi apie žynius, vaidilas. Pradeda jungtis šeimos, sodybos, gentys.
Skambanti lietuvių folklorinė muzika skelbia apie baltų gyvenimą, kovas su kryžiuočių ir kalavijuočių ordinais. Muzikos garsuose girdisi prašymas, kad bajoraičiai padėtų ginti dievus, šeimas, papročius. Skausmas skamba dainose… Pradėjo kurtis gentys, kunigaikštijos...
Stipriau susibūrę baltai pradėjo net kitus aplinkinius puldinėti. Vėl kovos, ginant savo pilis, sodybas, gentis… Žūva ne tik berneliai su eikliais žirgeliais tymo balneliais, bet ir sodybose likę beginkliai seneliai, moterys, vaikai, ginkluoti kirviais. Vaidilos, kriviai ragino keršyti ir kovoti už išdegintas sodybas, pilis, žuvusiuosius ir naikinamą tikėjimą, papročius. Prasidėjo pirmieji siūlymai krikštytis, kovos su kryžiuočiais, kalavijuočiais, slavais… Pagaliau stebuklas! Iškilęs iš visų kunigaikščių, Mindaugas, pašalinęs priešus, net nerimstančius kunigaikštukus bei besipriešinančius gimines, tapo Lietuvos valstybės karaliumi, valdovu. Už tai jis ir jo žmona Morta turėjo pasikrikštyti. Jam tai padaryti buvo sunku, bet, norėdamas suvienyti į vieną vienetą Lietuvos valstybę, priėmė katalikybę.
Gavęs iš Popiežiaus karūną, 1253 metais liepą buvo pripažintas Lietuvos valstybės valdovu karaliumi ir Lietuvos valstybę įvedė į Europos valstybių ratą.
Vėl kovos ne tik su svetimšaliais, bet ir su vidaus „priešais“, nesupratusiais karaliaus Mindaugo pagrindinio siekio – Lietuvos valstybės sukūrimo ir įtvirtinimo.
Pavydėdami ir nesuprasdami Mindaugo siekių, kunigaikštukai savo karalių 1256 metais nužudo. Ir vėl kovos su ordinais, žūtys… Pradėti kurti baltų kariuomenės būriai…
Aidi bažnyčių varpai, primindami nelengvą Lietuvos valstybės kelią… K.Donelaitį, M.Mažvydą, Maironį, J.Basanavičių, M.K.Čiurlionį, Lietuvos valstybės sukurtą kariuomenę.
Neturime pamiršti Mindaugo svajonių – viską daryti, kad tik neišduotume Tėvynės, kurios sąvokoje slypi mūsų tautos gyvenimas, tradicijos, papročiai ir laisvės siekis.
Dėkojame jums, kompozitoriau, už sukurtą muzikinę sakmę apie Lietuvą, kurią pavadinote „Mūsų Lietuva“, už Karaliaus Mindaugo įamžinimą bei už folklorinių dainų pagrindu įaustas senolių dainas.

Dėkojame Dainų šventės rengėjams ir dalyviams

Dar niekada dainų ir šokių šventė nebuvo tokia širdinga, išradinga ir puiki! Tai – visos tautos šventė. Tai vienybės šventė, į kurią buvo atvykę lietuviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio.
Kokia daininga mūsų Lietuva! Šventėje skambėjo darbų, pabaigtuvių, žaidimų, lietuviško svetingumo dainos. Apie šokius reikėtų pasakyti, kad buvo taip nuotaikinga ir linksma, jog net pačios kojos kilnojosi (nepaisant amžiaus).
Dėkojame chorams, orkestrams, o ypač vaikų ir paauglių ansambliams už jų širdingai atliktas dainas. Tai mūsų tautos perliukai: išradingi, linksmi, kūrybingi. Dėkojame jums visiems!

Laima SKUODIENĖ
ir dar 15 Kauno moterų

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija