Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Paminėtos mirties metinės

Skulptorė Virginija Babušytė–Venckūnienė ir architektas Alfredas Jakučiūnas prie paminklo poetui

Prie B.Brazdžionio kapo - jo sesuo Marija Dagienė (viduryje) su sūnumi Imantu ir dukra Marija

Petrašiūnų kapinėse B.Brazdžionio eiles skaito poetas Antanas Paulavičius (dešinėje) Ričardo ŠAKNIO ir Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Liepos 11 dieną kauniečiai minėjo poeto, Kauno miesto garbės piliečio Bernardo Brazdžionio (1907-2002) mirties metines.
Ryte Petrašiūnų kapinėse buvo padėta gėlių prie poeto kapo. Jungtinis Kauno politinių kalinių ir tremtinių (vadovė Gintė Plerpaitė) bei Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios (vadovas Algimantas Mišeikis) mišrūs chorai atliko giesmę “Ypatingai“ (žodžiai B. Brazdžionio, muzika Antano Paulavičiaus). Renginio vedėjas Vilius Kaminskas ir poetas Antanas Paulavičius skaitė B.Brazdžionio poeziją. Skambėjo choro atliekama “Marija, Marija”, “Lietuva brangi”, o pabaigoje - “Viešpaties Angelas“.
Vėliau prie Bernardo ir Aldonos Brazdžionių namo Taikos prospekte 21, kuriame poetas gyveno prieš pasitraukdamas į Vakarus 1936-1944 metais, čia apsistodavo ir grįžęs į Lietuvą 1991-2001 metais, atidengtas skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės sukurtas paminklas B. Brazdžioniui - ant ketaus kolonos stovintis iš bronzos išlietas poeto galvos skulptūrinis atvaizdas. Paminklą pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis sakė, jog be galo džiugu, kad Kaune statomi tokie paminklai. Retas turėjo tokią gražią sielą kaip poetas, retas taip mokėjo suderinti meilę Dievui ir Tėvynei, kaip derino poetas savo gyvenime. Poetas toks buvo ne tik jaunystėje. Jaunystė dažniau būna pažymėta idealizmu, bet B.Brazdžionis tą šventą, gražų idealizmą išsaugojo iki senatvės, iki pat mirties. „Bandydami įvertinti B.Brazdžionio kūrybos pasaulį, galime su pasididžiavimu tvirtinti, kad jis išsaugojo savo žmogiškąją vertę, išryškino savo pašaukimą ir pažėrė daug šviesos nūdienos sutemose besiblaškantiems tautiečiams. Jo asmuo ir kūryba visada žadins viltį ir kels mūsų sielas į aukštumas“, - sakė arkivyskupas S.Tamkevičius.
Poeto eiles skaitė ir renginiui vadovavo aktorius Petras Venslovas, kalbėjo Kauno mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius, kultūros viceministras Gintaras Sodeika, VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis, poeto bičiulis Juozas Kojelis. Jis pabrėžė, kad laiko save kauniečiu, o ne svečiu iš Los Andželo, ir pasidalijo savo mintimis apie poeto archyvą. J.Kojelis džiaugėsi, kad jo labai gerbiamos poetės ir muziejininkės Aldonos Ruseckaitės rūpesčiu 100 dėžių poeto palikimo šiuo metu plaukia vandenynu į Lietuvą. Tai B.Brazdžionio biblioteka, archyvai, rankraščiai, laiškai, užrašai. Tarp tų dėžių yra viena dėželė, kurioje sudėti poeto prozos raštai, parengti spausdinimui tekstai, kurių dėka mes atrasime B.Brazdžionį iš naujo – kaip publicistas jis iki šiol nėra žinomas. Mes žinome, kad jis yra poetas, bet kad buvo ir stiprus publicistas, „Lietuvių dienų“ žurnalo redaktorius, vedamųjų straipsnių autorius, kurių dažnai nepasirašinėjo, – dar atrasime. Pamatysime, kad ne tik praėjusiame amžiuje buvo publicistas Vincas Kudirka, bet yra ir šių laikų poetas – publicistas. B.Brazdžionio tekstai, parašyti proza, esti tokie pat „pagaunantys“ kaip ir poezija.
Skulptorius Stasys Žirgulis pripažino, kad šis paminklas - labai sėkmingas projektas, kuris tvirtai įamžino gražią metaforą, parskridusią tarsi išblukęs popieriaus raštas į tą vietą, kurioje daug metų praleido poetas. Skulptorius dėkojo paminklo autorei, kuri įgyvendino savo sumanytą darbą, pasiekdama įtaigaus ir portreto, ir metaforinio sprendimo, ir gražios kompozicinės jungties su aplinka sintezę bei dovanodama poeto dvasią visam Kauno miestui, o ne vien uždaram kiemeliui.
Skulptorė V.Babušytė–Venckūnienė jaudindamasi sakė, kad jai iš tikrųjų teko didelė laimė įamžinti mūsų iškilųjį poetą. Ji paaiškino, kodėl savo sumanymą iškėlė prie B.Brazdžionio namelio prieigų. Tai turi būti prieinama visai tautai, kad kiekvienas žinotų: čia gyveno B.Brazdžionis.
Liepos 12 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias už poetą aukojo arkivyskupas S.Tamkevičius ir kunigai. Pamokslą sakė kun. prof. Arvydas Žygas. Jis priminė, kad B.Brazdžionį pažįstame daugelį metų, skaitydami jo eiles, kuriose matėme “viltį, šviesą per visą sovietines okupacijos laikotarpį”, ir šiandien sunkiomis gyvenimo akimirkomis poeto kūryba tebegydo žmones. Netekome poeto fiziškai, tačiau jis išliko gyvas ir bus dar daug šimtmečių gyvas savo kūryba, Dievo malonės dėka tapęs lietuvių tautos dainiumi. Neseniai Lietuva šventė karaliaus Mindaugo 750 metų karūnavimo iškilmes. Tuo metu vyko Pasaulio lietuvių dainų šventė. Žavėjomės, kiek daug pasaulio lietuvių sugrįžo į Motiną tėvynę Lietuvą - nors gyvena svetimuose žemynuose, tačiau traukia sugrįžti prie Motinos širdies. Tokią akimirką pagalvoji, sakė kun. prof. A.Žygas, o argi tai ne poeto B.Brazdžionio nuopelnas?..

Džiuljeta KULVIETIENĖ,
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"