| Šiaulių
vyskupijoje
Joniškio dekanate
 |
Naujosios Žagarės Šv. Petro
ir Povilo bažnyčia
Autoriaus nuotrauka |
Tėviškės padangėje
Žagarė. Šiemet
pasistengiau rasti laiko pasisvečiuoti savo tėviškėje per didžiuosius
Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Miestas yra šiaurės Lietuvoje, visai
prigludęs prie sienos su Latvija. Jį į dvi dalis Senąją ir Naująją
Žagares dalija Švėtės upė. Lygumų kraštovaizdį labai pagyvina
šalia upės išsitęsęs ozas, kurio dalis senovėje buvo panaudota įrengiant
piliakalnį, dabar dažniausiai vadinamą Žvelgaičio kalnu. Mat senovėje
čia stovėjo pilis, valdoma kunigaikščio Žvelgaičio.
Prieškario Lietuvoje ir dar vėliau Žagarėje buvo net devyneri maldos
namai (dvi katalikų bažnyčios, koplyčia Raktuvės kapinėse, evangelikų
liuteronų bažnyčia, stačiatikių cerkvė, keturios sinagogos), aštuonerios
kapinės (dvejos katalikų, po vienerias stačiatikių bei liuteronų,
dvejos žydų, po vienerias sekminininkų ir laisvamanių).
Šiais metais atlaidai vyko dvi dienas (birželio 28-29 d.) ir abiejose
katalikų bažnyčiose. Senosios Žagarės bažnyčioje abi dienas šv.
Mišias aukojo Žagarės klebonas kun. Aldas Vinclovas. Antrąją atlaidų
dieną Senosios Žagarės bažnyčioje iš sakyklos pamokslą sakė Kauno
kunigų seminarijos IV kurso klierikas Algimantas Žibėnas.
Naujosios Žagarės bažnyčioje pirmąją atlaidų dieną Sumą aukojo ir
pamokslą sakė Radviliškio parapijos vikaras kun. Tomas Kedušis,
o antrąją Skaistgirio parapijos klebonas kun. Remigijus Katilius.
Klebono pamokslas nebuvo tik abstraktus Evangelijos aiškinimas,
buvo paminėti šiuolaikiniai mūsų visuomenės skauduliai, kaip antai:
besaikis alkoholio vartojimas, kai kurių Lietuvos valdžios vyrų
pastangos anksti įdiegti lytinį švietimą vaikams, kad kuo anksčiau
pradėtų ištvirkauti, ir taip būtų stimuliuojama sekso gaminių pramonė
ir prekyba.
Malonu buvo išgirsti, kad mano tėviškės bažnyčiose dar sugebama
pamokslus sakyti iš sakyklos. O didmiesčiuose dauguma dvasininkų
juos sako tik prie altoriaus, dažnai net nesistengdami kalbėti įtaigiau
ir garsiau, kad geriau žmonės girdėtų. Dievo žodžio skelbėjai prie
altoriaus, matyt, pasitiki radiofikacija, kuri dažnai nėra geros
kokybės, o kartais išvis užmirštama įjungti.
Naujosios Žagarės bažnyčios šventoriuje yra palaidotas ilgametis
šios parapijos klebonas kun. Konstantinas Jazdauskis, finansiškai
dar su dviem dvasininkais parėmęs Juozo Keliuočio žurnalo Naujoji
Romuva leidimą. Džiaugiuosi, kad atnaujintas užrašas prie jo kapo
esančiame kryžiuje.
Pirmoji atlaidų diena sutapo su, matyt, tradicine tampančia Žagarės
miesto švente. Centrinėje miesto aikštėje koncertavo Viekšnių (Akmenės
r.) liaudiškos muzikos kapela Virventa. Prie buvusių Naryškino
rūmų parke su jaunatviška programa pasirodė seserų Jurkšaityčių
vaikų ir jaunimo kolektyvas, atvykęs net iš Druskininkų. Savo programas
rodė ir Žagarės bei Joniškio saviveiklininkai. Vakare gegužinėje
grojo grupė Vairas iš Šiaulių. Gražu, kad renginių organizatoriai
šventės dienotvarkės skelbime nurodė ir šv. Mišių laiką abiejose
bažnyčiose.
Vytautas UOGELĖ
© 2003 "XXI amžius"
|