Atnaujintas 2003 m. liepos 18 d.
Nr.56
(1160)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ką gali duoti žemė

Apžiūros dalyviai kviečių lauke

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Stoties kryptis – tyrinėjimai

Noreikiškėse (Kauno r.) Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje buvo surengta mokslinė–praktinė konferencija ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra “Žemdirbystės vasara – 2003”. Į apžiūrą suvažiavo ne vien Kauno, bet ir kitų rajonų žemės ūkio specialistai, ūkininkai.
Konferencija prasidėjo LŽŪU centriniuose rūmuose, kur universiteto mokslininkai, kitų panašaus profilio organizacijų specialistai plačiai kalbėjo apie dabarties ūkininkavimo problemas, itin kreipdami dėmesį į ateities aplinkybes, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Buvo aptarti įvairių tyrimų duomenys, naujos mokslo rekomendacijos, kiti žemės ūkio pažangos ypatumai. Svarstymai, pokalbiai buvo pratęsti netoliese 120 hektarų užimančiuose Bandymų stoties laukuose. Iš jų 40–yje hektarų atliekami įvairūs bandymai. Jų - net 80. Kaip pasakojo stoties direktorius dr. prof. Rimantas Velička, šiuos tyrinėjimus atlieka universiteto mokslininkai, studentai, stoties darbuotojai. Tai – beariminis žemės dirbimas, ražieninės sėjos taikymas mūsų agroklimato sąlygomis agroinžineriniais bei ekonominiais pagrindais. Kita tyrimų sritis - cukrinių runkelių, kviečių, rapsų pažangiausių technologijų taikymas, užtikrinant šių kultūrų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkoje. Taip pat – netradicinių augalų – sojų, dygminų ir kitokių auginimo technologijos. Labai rūpi ir ekologinis ūkininkavimas. Specialistai tiria piktžolių atsparumą herbicidams, ieško kenkėjų naikinimo būdų, tiria augalų naikinimo ypatumus, sėjomainas. Ženklūs rapsų, kmynų, žirnių selekcijos darbai – stotyje išvestos kmynų „Gintaras“, rapsų – „Auksiai“, pašarinių žirnių „Riblukai“ veislės. Stoties laukuose suformuotos įvairių augalų kolekcijos. Kiekvienam nors kiek suvokiančiam apie augalų selekciją gerai žinoma, ką reiškia išvesti naują veislę. Tai kruopštus ir atkaklus ne vienerių metų darbas, kurį ir atlieka stoties šeimininkai – LŽŪU mokslininkai.

Europos Sąjunga nelauks

Direktorius R.Velička, kiti specialistai kalbėjo apie šiandieninę situaciją Lietuvos kaime - ji skatina dar labiau sutelkti mokslo ir praktikos jėgas, nes toji situacija kelia nemažą nerimą, taip pat verčia nenuleisti rankų, drąsiai eiti pažangos keliu.
Prisiminta, kad bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė nuo 6,3 milijardo litų 1996 metais krito iki 4,5 milijardo 2001 metais, gamybos apimtys per tą laiką sumažėjo aštuoniais procentais. Dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 384 tūkstančių iki 254 tūkst. Gyventojų prieaugis kaime aštuonis kartus mažesnis negu mieste. Jaunimas iš kaimo sprunka kas kur išmano, nes dažnas jame nemato perspektyvos. Dabar vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių mūsų kaime yra apie 70 proc., o iki 30 metų – vos du procentai. Bėda dar ir ta, kad apie 30 proc. sodiečių neturi profesinio pasirengimo. Be jo ateinančios dienos kaime toli nenužengsi. Dabar svarbu, o ateityje bus dar svarbiau, kur ir kaip parduoti žemės ūkio produkciją, kad nesumažėtų ūkininkų pajamos. Viena galimų išeičių – mažinti gamybos apimtis, prarastas pajamas kompensuojant aukšta žemės ūkio produktų kokybe, didesniu už juos užmokesčiu. Kokybė Europos Sąjungoje iškyla į pirmą vietą. Rekomenduojama alternatyvi augalininkystė. Pavyzdžiui, iš rapsų galima gaminti biodegalus, iš aliejinių linų - dažus, iš kukurūzų – etanolį ir kt. Bet daugiausia mūsų lietuviškai sėslių kaimo žmonių vis nori pasilikti prie tradicinės augalininkystės. Tačiau gyvenimas, nors ne itin sparčiai, šias tradicijas koreguoja. (Jau kai kur auginami stručiai, nutrijos, triušiai, net elniai – B.Ž.)

Į tyrimus ateina verslininkai

Dr. prof. R.Velička atkreipė dėmesį, kad praeitą žiemą iššalo apie 90 proc. žieminių rapsų. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi natūralu, nes žieminiai rapsai masiškai iššąla maždaug kas aštuoneri – dešimt metų, ir dabar kaip tik toks laikas atėjęs. Bet, anot mokslininko, tai maža paguoda. Reikia domėtis, kaip išliko tie 10 proc. augalų. Stoties laukuose apžiūros dalyviai matė ne vieną rapsų lauką, o specialistai aiškino jų auginimo ypatumus. Kalbėta apie žieminių bei vasarinių rapsų sėklų normas, azoto įtaką vasariniams rapsams.
LŽŪU doc. V.Liakas universiteto salėje ir lauke dėmesį skyrė kviečių auginimo ir žemės dirbimo technologijoms tobulinti. Mokslininkas pasidžiaugė, kad šie ir kiti tyrimai jau turi užsakovų. Tai – Žemės ūkio ministerija, verslininkai. Matyt, finansuoti šią sritį apsimoka, nes netolimoje ateityje atneš užsakovams gausiai naudos.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į sėklos daigumą, sėjos laiką, kitas javų auginimo savybes. Smulkmenų niekur nėra. Jau einama prie tiksliųjų technologijų kūrimo, iš anksto užprogramuojant rezultatą. Pavyzdžiui, eksportui bus auginami javai grūdams pagal vieną technologiją, mūsų buičiai – pagal kitą, pašariniai grūdai vištoms – pagal trečią ir pan.
Kalbėdamas apie beplūgio žemės dirbimo ir sėjos į neįdirbtą žemę galimybes, LŽŪU doc. V. Bogužas dirvą tokiems darbams reikia paruošti ne vėliau kaip per savaitę, dar geriau – kitą dieną po derliaus nuėmimo. Labai svarbu, kad liktų žemos ražienos, būtų gerai susmulkinami šiaudai. Lauke apžiūros dalyviai matė, kaip žemę tokiai sėjai ruošė lėkštiniai skutikai. O netrukus gretimame lauke ėmė važiuoti galingas traktorius “Amazone” su 18 metrų užgriebio purkštuvu. Tokie yra itin parankūs dideliuose žemės masyvuose – darbas atliekamas sparčiai, o svarbiausia – kokybiškai. Tokio purkštuvo kaina – 35 tūkst. eurų, be PVM. Be to, kaip pastebėjo specialistai, dirva turi būti gerai išlyginta, iš jos išrinkti akmenys. Darbą stebėjęs Kauno rajono Bernatonių žemės ūkio bendrovės direktorius Petras Brukas sakė jau senokai nusižiūrėjęs šią techniką, ir bendrovė ją tikriausiai pirks. Mat jos laukai – platūs, žemės kultūrinimui čia skiriama daug dėmesio. O finansinės galimybės tokią techniką įsigyti leidžia.

Reikalavimai didės

Apie terminį piktžolių naikinimą svogūnų pasėliuose apžiūros dalyviams papasakojo LŽŪU doktorantė R. Vasinauskienė. Ji pastebėjo, kad mechaniškai purenant tarpueilius kai kada pažeidžiamos augalų šaknys, jos užverčiamos žemėmis, kas trukdo tolesniam jų vystymuisi. Terminis piktžolių naikinimo būdas – kai tarpueiliai nupurškiami karštu vandeniu, karštais garais ar net panaudojama ugnis. Tuomet piktžolių žūtis esanti garantuota. Tiesa, kai kurie specialistai tarpusavyje svarstė, kad taip sunaikinamos ne vien piktžolės, bet ir žemėje esanti visa gyvūnija – vabalėliai, sliekai ir kita. Ar tai nėra panašu į pavasarinės žolės deginimą? Bet šio klausimo mokslininkei niekas nekėlė.
LŽŪU doc. E.Klimas kalbėjo apie žalienų tvarkymą prekiniame pieno ūkyje. Pirmoji sąlyga kokybiškam pienui gauti esą kokybiški pašarai. Jie turėtų būti gaunami pirmiausia iš jaunos neperaugusios žolės. Peraugusi žolė – tai dideli ląstelienos kiekiai pašare. Jei jos esama apie 30 proc., tai pašaras nekokybiškas, ir nauda iš tokio bus menka. Taip pat svarbu griežtai subalansuotas žalienų tręšimas. Mokslininkas pabrėžė, kad vienas trąšų elementas negali pakeisti kito, viskas turi būti tikslu ir savo vietoje. Kuo toliau, tuo labiau šie ir kiti pašarų ruošos reikalavimai didės.
Lietuvos kaime vis dar sunkiai prigyja moliūgų auginimas, nors ši daržovė pas mus žinoma seniai. Taip kalbėjo e. doc. p. E. Jarienė. Jos žiniomis, jei kur moliūgai ir auginami, tai dažniausiai tik pašarui gyvuliams. O juk tai esanti itin maistinga daržovė, tinkama kiekvienos šeimos stalui. Joje gausu vitamino E, ji skatina virškinimą, o iš jos sėklų galima išspausti vertingo aliejaus. Bet tuo pas mus niekas neužsiima.
Apžiūroje nagrinėtos ir kitos temos. Lietuvos žemės ūkio rūmų specialistas dr. Algirdas Aleksynas kalbėjo apie Lietuvos kaimo ateitį, esant mums Europos Sąjungos bendrijoje. Jis atkreipė dėmesį į ES paramos žemės ūkiui ypatumus, taip pat – sparčiai didėjančią komercinę žemės kainą. Užsienio šalyse ji labai didelė. Neilgai trukus ji gerokai šoktelės ir pas mus.

Benjaminas ŽULYS
Noreikiškės, Kauno rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija