Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Praeities heroizmas ir ateities vizijos

Tarp fondo „Į laisvę“ studijų savaitės dalyvių buvo kelių knygų autorius, ilgametis mokytojas Viktoras Alekna, fondo literatūrinę premiją gavusi Tatjana Maceinienė, jos vyras Saulius Maceina, aktyvus fondo narys dr. Petras Kisielius iš JAV Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Liepos 17-20 dienomis Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko fondo „Į laisvę“ XII studijų savaitė Lietuvoje, pavadinta „Lietuvos kelias: praeities heroizmas ir ateities vizijos“.
„XXI amžiaus iššūkiai ir Lietuva“, „Lietuvos kelias ir ateities vizijos“, „Legendinė Dainava – laisvės kovų verpetuose“ ir kt. – tai šios studijų savaitės temos, kuriomis diskutavo ir savo pranešimus skaitė suvažiavimo dalyviai. Džiugu, kad į fondo„Į laisvę“ organizatorių kvietimus atsiliepė Lietuvos ateičiai neabejingi politikai, garbūs valdžios pareigūnai.
Pasibaigus atidarymo formalumams ir sveikinimams, pirmąjį posėdį savo pranešimu pradėjo vyriausiuoju euroderybininku Lietuvoje tituluojamas Petras Auštrevičius, kuris kalbėjo apie XXI amžiaus iššūkius ir Lietuvos situaciją. Filosofo dr. Kęstučio Skrupskelio iš JAV nuomone, P.Auštrevičius įtikino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirba daug geriau ir profesionaliau negu yra atspindima spaudoje.
Savo pranešimus apie Lietuvos ateities vizijas ir perspektyvas antrame posėdyje pristatė Seimo narys Arvydas Vidžiūnas bei vienas iš liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas. Po šių pranešimų vyko diskusijos, kuriose dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Kęstutis Masiulis, prof. Bronius Kuzmickas, Vytautas Bogušis, Gintaras Steponavičius, Dainius Žalimas ir kiti. Dr. Kęstutis Keblys (JAV) apgailestavo, kad diskusijoms buvo skirta per mažai laiko ir daug iškilusių klausimų, tokių, kaip: koks yra santykis tarp postmodernaus meno vertybių niekinimo ir tikrojo meno, kokie yra lietuviškos politikos ypatumai, ar politikai turi rūpintis dvasiniais dalykais, kokia jų pareiga ir kt., liko neišplėtoti.
Trečiasis posėdis buvo skirtas „Dainavos“ partizanų apygardos veiklai aptarti. Savo pranešimus šia tema perskaitė Henrikas Rimkus bei prof. Gediminas Karalius. Dr.K. Skrupskelio pastebėjimu, džiugu, kad H.Rimkus savo pranešime nepasitenkino vien tik partizanų kovų chronologijos išdėstymu, jų vardų paminėjimu, bet iškėlė mintį apie viso sąjūdžio politinę strategiją. Įdomios buvo ir jo pastabos apie disciplinos palaikymo problemas tarp partizanų, kurios iškildavo sudėtingose ir dramatiškose aplinkybėse. Vertindamas prof. G.Karaliaus pranešimą, dr.K.Skrupskelis nesutiko su pastarojo kalbėtojo išsakytomis mintimis, kuriose jis įžvelgė lietuviškos kultūros tapatinimą su liaudies kultūra. Anot jo, lietuviška kultūra intelektualiniame lygmenyje gali ir turi būti suprasta daug plačiau. Apie savo tėvo partizanų vado A.Ramanausko-Vanago dabartinės bylos peripetijas pasakojo jo duktė Auksė Skokauskienė. Trečiasis posėdis pasibaigė filmo „Garibaldžio tyla“ peržiūra ir išvyka į Alytaus A.Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos muziejų bei partizanų mūšių vietas.
Kiti du posėdžiai buvo skirti dviem svarbiausioms asmenybėms lietuvių tautos rezistencinėje kovoje paminėti – tai prof. Juozui Brazaičiui ir prof. Adolfui Damušiui. Dr. Kazys Ambrozaitis perskaitė išsamų pranešimą, kuriame gilinosi į J.Brazaičio politinės veiklos momentus, o prof. Vytautas Kubilius savo pranešime akcentavo daugiau kūrybinę-kultūrinę šio iškilaus žmogaus, literatūros teorijos ir istorijos specialisto veiklą, kuri per jo vertybes ir įsipareigojimus atvedė jį iki 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovo posto.
Dr. K.Skrupskelis ir dr. Mindaugas Bloznelis savo pranešimuose atidavė duoklę valstybiškai mąstančiam idealistui, ateitininkų idėjų propaguotojui, Lietuvių fronto dalyviui, parengusiam nepriklausomybės atstatymo pareiškimo projektą, Adolfui Damušiui. Posėdyje dalyvavusi Jadvyga Damušienė jautriai dėkojo prelegentams už savo vyro paminėjimą, jo asmenybės ir veiklos įvertinimą. A.Damušis ir J.Damušienė visada buvo aktyvūs fondo „Į laisvę“ nariai ir studijų savaičių dalyviai.
Kiekvienais metais fondas „Į laisvę“ skiria įvairias premijas. Šiais metais literatūrinė premija buvo skirta Tatjanai Maceinienei, filosofo Antano Maceinos sūnaus žmonai, Lietuvos rašytojų sąjungos narei, vertėjai, eseistei, A.Maceinos propaguotojai Lietuvoje ir už jos ribų.
T.Maceinienė, išvertusi ne vieną filosofo kūrinį į rusų kalbą, 2000 metais išleido knygą A.Maceinos asmenybės interpretacijų tema „Pašauktas kūrybai“, kuri susilaukė palankių visuomenės ir kritikos vertinimų.
Sukvietus į Alytų pagrindinius judėjimo dalyvius bei svečius tiek iš Lietuvos, tiek iš išeivijos, organizatoriai negalėjo pasigirti gausiu dalyvių skaičiumi bei dideliu visuomenės dėmesiu. Jau pasibaigus konferencijai dr. Kęstutis Keblys iš JAV pripažino, kad trūko renginį pristatančios informacijos kultūrinėje spaudoje ir iškėlė retorinį klausimą: ar šis susirinkusiųjų būrys yra uždaras klubas ar visuomeninis sąjūdis? Jo teigimu, šį kartą suvažiavimas panašėjo į uždarą klubą, kur savame rate susirinkę žmonės diskutavo jiems aktualiomis temomis. Tačiau suvažiavimo temos gali būti aktualios ne tik jo dalyviams. Fondo „Į laisvę“ keliamos idėjos yra reikšmingos ir kitiems katalikams, ne tik šio uždaro (ar privataus) klubo dalyviams, gavusiems individualius pakvietimus. Negaudami tų kvietimų ir jokios informacijos, daug žmonių, galėjusių prisidėti ir savo dalyvavimu, ir savo idėjomis prie šio „uždaro“ klubo vystymo ir populiarinimo, taip ir liko už jo ribų. Ar nevertėtų naujiesiems fondo „Į laisvę“ vadovams pasižvalgyti po „Santaros-Šviesos“ patirtį, kuri leidžia pritraukti ir platesnius susidomėjusiųjų sluoksnius?
Fondo „Į laisvę“ XII studijų savaitei baigiantis, Vidmantas Vitkauskas ir dr. Jūratė Laučiūtė perskaitė visų dalyvių pritarimu priimtas rezoliucijas, skirtas valdžios institucijoms, kuriose atsispindėjo Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ir NATO procesų bei, tradicinės krikščioniškos Europos kultūros plėtojimas, kultūros paveldo saugojimas ir daugelis kitų Lietuvai aktualių dalykų. Suvažiavimas baigėsi atsisveikinimo vakaru Alytaus teatro galerijoje ir sekmadienio šv. Mišiomis, nors didžioji dalyvių dalis jau šeštadienį buvo išvežami į savo namus.

Lina KLUSAITĖ
Alytus

© 2003 "XXI amžius"