Atnaujintas 2003 m. liepos 23 d.
Nr.57
(1161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis



PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Išlaikyti tautos gyvybę
Ką svarstė Pasaulio lietuvių bendruomenės XI Seimas?

Šiame numeryje:

Sugrįžimas į kančių prisiminimus

Demokratija: niveliavimas ar laisvė

Lietuvos valstybės kūrėjų portretai

Knyga apie Vilniaus bernardinų bažnyčią

Gyvenimo fragmentai

Ginčai dėl premijos

Buvęs JAV prezidentas Dž. Fordas švenčia 90-metį

Telkimės ir dirbkime

Kada pradėsime stabdyti nusikalstamumą?

Dėl knygos „Žali“

1932-1933 metų badas Ukrainoje

Išlikusi po Kosovo žudynių moteris liudija karo nusikaltimų teisme

Išrinktos naujos Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos nariai

Nuskambėjus paskutiniesiems Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ akordams, liepos 7-ąją LR Seimo rūmuose prasidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XI Seimas, intensyviai dirbęs iki liepos 11-osios. Per keturias dienas įvyko septyniolika šios sesijos posėdžių, per kuriuos aptarti svarbiausi darbai, aktualijos, priimta daug rezoliucijų, išrinkta nauja valdyba, Kontrolės komisija, Garbės teismas. Į XI Seimą atvyko 132 delegatai iš 35 pasaulio šalių. Seimo trečiųjų rūmų Konferencijų salė buvo pilnutėlė.
Priminsime, jog po pasaulį išsisklaidžiusius lietuvius bandyta vienyti 1932 metais. Tuomet Kaune buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti. Po trejų metų laikinojoje sostinėje įvyko Pirmasis pasaulio lietuvių kongresas. 1937 metais Kaune pradėtas leisti „Pasaulio lietuvis“.
Antrasis pasaulinis karas, bolševikų okupacijos grėsmė ir ilgai užtrukusi okupacija privertė palikti tėvynę šimtus tūkstančių lietuvių. Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Azija. Į visus žemynus siūbtelėjo lietuvių banga. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas tremtyje paskelbė Lietuvių Chartą, kurioje aiškiai pasakyta: „Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę“. Ir dar: „Lietuvių tauta, užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad, savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą“. Iki šiol visi trylika Lietuvių Chartos punktų nepaseno. Jais tebesivadovauja PLB, jungianti visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siekianti išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, remianti nepriklausomos Lietuvos valstybę. PLB dirba lietuviško švietimo, tautinės kultūros, šalpos, jaunimo, ekonominės, socialinės, visuomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai baruose.


Solidarumo globalizavimo keliu

Prezidentas Dž.Bušas (trečias iš kairės) su aplankytų Afrikos šalių vadovais: Pietų Afrikos prezidentu Tabu Mbeku (kairėje), Nigerijos prezidentu Olusegunu Obasandža (antras iš kairės) ir Senegalo prezidentu Abdulaje Vade (dešinėje)

Kova su AIDS - svarbus uždavinys Afrikai

Savotišku netiesioginiu atsiliepimu į popiežiaus Jono Pauliaus II raginimą pirmiausia globalizuoti solidarumą galima būtų pavadinti liepos 7-12 dienomis vykusį Jungtinių Valstijų prezidento Džordžo Bušo apsilankymą keliose Afrikos valstybėse. Šį vizitą, turėjusį ryškų humanitarinį pobūdį, palankiai, kaip „vilties ženklą“ sunkumus patiriančiam žemynui, įvertino Bažnyčios atstovai. Atkreipęs dėmesį į tai, jog šioje Dž.Bušo kelionėje ypač daug buvo kalbama apie kovą su Afrikoje labai paplitusia AIDS liga, Pietų Afrikos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Derbeno arkivyskupas kardinolas Vilfridas Napjeris sakė, jog JAV prezidento vizitas „parodė, koks rimtas signalas yra AIDS paplitimas, tad neatidėliotinai reikia imtis veiksmų“. Jis viliasi, kad Dž.Bušo administracija „į tai atsilieps parūpindama reikiamų lėšų sprendžiant šią problemą“.


Meistro vardo vertas

Tautodailininkas Jonas Bugailiškis

Viename iš sostinės Aušros Vartų gatvės kiemų – tautodailininko Jono Bugailiškio dirbtuvė. Užsukęs į ją, stebėsies šio žmogaus darbais.

Muzikos instrumentus darė, kai ansambliai jų neturėjo

Dažnas etnografinis ansamblis turi J.Bugailiškio darytų muzikos instrumentų. Jei ne kankles, tai būgną. Atgimimo laikais meistrui teko bendrauti su etnografais. Jie rinko dainas, kūrė ansamblius, bet muzikos instrumentų trūko. Kaupdamas reikalingą medžiagą apie jų gamybą, Jonas apėjo bibliotekas ir muziejus, vartė katalogus. Uždegė jį etnografų entuziazmas. Darė kankles, birbynėles, tarškynes, barškalus, būgnus. Iš visos Lietuvos jų važiavo. Būgnams geriausiai tiko šuns oda. Su kailiu ar be jo. Pats didžiausias būgnas, maždaug 80 centimetrų skersmens, pas meistrą užsiliko. Pavilnyje rado seną statinę. Kadaise joje alų laikė. Aptempė statinės tuštumą jaučio oda – puikiausias būgnas išėjo. Ne vieną svečią jis sudomino.


„Pasakyk, mamute…“

Aktorė Dalia Jankauskaitė poezijos
spektaklyje, skirtame Salomėjai Nėriai

Koks yra aktoriaus pasaulis? Kaip kuriamas vaidmuo? O kaip galima išgirsti vidinį lyrikos balsą, suvokti jos autoriaus mąstyseną?!
Poezija, kaip ir muzika, - neapčiuopiamos, gali tik pajusti, jausmais patikrinti, ar širdim, krauju rašyta, ar tik meistriškai sukonstruota.
Pasirinkdamas Poezijos teatro kelią, jau privalai turėti didžiulę patirtį, kad suprastum, ir svarbiausia, - klausytojui perduotum, kas slepiasi tarp eilučių, kas užkoduota Žodyje. Žodis - poeto pagrindinis instrumentas, kuris sukrečia ir skaitantįjį, ir klausytoją. Tas stebuklingas Žodis atveria mums nuostabiausius sielos pasaulius, perduoda jos virpesius, muziką. Ir vaizdai tokie neįtikėtini!
Šiandien, kai viskas vertinama pinigu, kai norima išstumti gerą knygą „šou“ triukais ir kompiuteriniais paistalais (tam skiriamos didžiulės lėšos, - kas kurį „perspjaus“) ir tuo būdu žmogus nužmoginamas, tai kurti Poezijos teatrą yra tarsi XIX a. pabaigos - XX a. pradžios knygnešių žygdarbis, įskeliantis Viltį, Šviesą, atsargiai nuvalantis Gyvasties stiklą.


Praeities heroizmas ir ateities vizijos

Tarp fondo „Į laisvę“ studijų savaitės dalyvių buvo kelių knygų autorius, ilgametis mokytojas Viktoras Alekna, fondo literatūrinę premiją gavusi Tatjana Maceinienė, jos vyras Saulius Maceina, aktyvus fondo narys dr. Petras Kisielius iš JAV

Liepos 17-20 dienomis Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko fondo „Į laisvę“ XII studijų savaitė Lietuvoje, pavadinta „Lietuvos kelias: praeities heroizmas ir ateities vizijos“.
„XXI amžiaus iššūkiai ir Lietuva“, „Lietuvos kelias ir ateities vizijos“, „Legendinė Dainava – laisvės kovų verpetuose“ ir kt. – tai šios studijų savaitės temos, kuriomis diskutavo ir savo pranešimus skaitė suvažiavimo dalyviai. Džiugu, kad į fondo„Į laisvę“ organizatorių kvietimus atsiliepė Lietuvos ateičiai neabejingi politikai, garbūs valdžios pareigūnai.
Pasibaigus atidarymo formalumams ir sveikinimams, pirmąjį posėdį savo pranešimu pradėjo vyriausiuoju euroderybininku Lietuvoje tituluojamas Petras Auštrevičius, kuris kalbėjo apie XXI amžiaus iššūkius ir Lietuvos situaciją. Filosofo dr. Kęstučio Skrupskelio iš JAV nuomone, P.Auštrevičius įtikino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirba daug geriau ir profesionaliau negu yra atspindima spaudoje.


Čiurlionis – naujuose senuose namuose

Muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis (kairėje) pasitiko svečius

Su džiaugsmu, pasididžiavimu ir vienas kitą sveikindami, galime išdidžiai prisipažinti - išgyvenome neeilinę savaitę tiek dvasine prasme, tiek istorine: Valstybės dienos iškilmės, Mindaugo karūnavimo 750-osios metinės. Renginių ir minėjimų gausa vertė ne tik džiaugtis ir švęsti, bet ir greičiau suktis, norint spėti pamatyti, ne tik iš kitų išgirsti.
Kauniečius ir miesto svečius dvasiškai pakylėjo jau liepos 1-oji: žymiausio ir pasaulyje žinomiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinis palikimas sugrįžo į moderniai rekonstruotą muziejų.


Pažaislio muzikos festivalyje

Vokalistė Skaidra Jančaitė

Egzistuoja kažkokia mistinė dangaus ir vokalistės Skaidros Jančaitės balso sutartis: kai ji koncertuoja Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje – visuomet lyja. Taip buvo pernai, taip lijo ir užpraėjusią vasarą... Dar vieną vasarą prieš, dainininkei teko pratęsti koncertą, nes klausytojai negalėjo išeiti į tiesiog gūsingą liūtį su perkūnija.
S.Jančaitės koncertas Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje užpraėjusį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalio fone nebuvo išimtis: liūtis prapliupo, tik prasidėjus koncertui. Dainininkei atliekant pirmąjį vakaro kūrinį, švedų kompozitoriaus A.Mellno kūrinį balsui solo ir tariant „viskam yra savas metas ir valanda kiekvienam reikalui po dangumi“, šlapios buvo ne tik bažnytėlės lubos, bet ir dešiniajame pasienyje sėdėjusių klausytojų nugaros... Pasak neseniai mirusio kompozitoriaus, šis kūrinys parašytas specialiai atlikti tik bažnyčioje, nes reikalinga speciali akustika. Matyt, jis buvo teisus, nes ieškoti sausos vietos klausytojai pakilo tik nutilus vokalistės balsui... O lietus dar mušė į taktą.


Pranciškonų gimnazijai Kretingoje – 70 metų

Pranciškonų gimnazijos Kretingoje 70-mečio šventėje (iš kairės): direktoriaus pavaduotojas Algirdas Slušnys ir buvęs direktoriaus pavaduotojas Juozas Kojelis,
kun. Astijus Kungys, OFM, dr. Juozas Aleksandravičius

1932 m. gegužės 26 d. kun. Antanas Dirvelė, OFM, pašventino statomos pranciškonų gimnazijos Kretingoje kertinį akmenį, o 2003 m. gegužės 14 d. Lietuva paminėjo gimnazijos 70-ąjį gimtadienį. Per tą laiką tik 20 metų gimnazija buvo kuriama ir ugdoma, o 50 metų dviejų okupantų – nacių ir bolševikų – plėšoma ir naikinama. Tačiau, gimnazijos direktorės Astos Radikienės žodžiais tariant, Pranciškonų gimnazija išliko „sena savo išore ir labai jauna, kasdien atsijauninanti savo dvasia“, nes „pastatai subyra, o dvasinės vertybės išlieka“.
Jubiliejinė šventė vyko Kretingos pranciškonų gimnazijos patalpose, dalyvaujant gimnazijos bendruomenei, miesto valdžios atstovams, kviestiems svečiams ir gausioms kitų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų delegacijoms.
Šventės programa labai turtinga menine dalimi. Čia pasirodė patys jauniausieji ir vyresnieji dainininkai, instrumentalistai, skaitovai, tautinių ir šiuolaikinių šokių šokėjai. Mokinius parengė ir patys dalyvavo mokytojai L.Šiaulienė, S.Buivydas, A.Lubienė, D.Rimkutė, S.Šimkus, A.Žilys, B.Jašinskienė, Ž.Adomienė, S.Garbaliauskienė, R.Valytė, A.Paulauskienė, A.Mačėnas.


Keliai, vedantys į Šiaurės Skalvą

Vytenis ir Junona Almonaičiai bei Robertas Keturakis knygos pristatyme

Neseniai knygynuose pasirodė nauja istoriko, VDU dėstytojo Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės knyga „Šiaurės Skalva. Keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“, kurią autoriai dedikavo keliautojui Sauliui Griciui atminti. Nors knygos sudarymas atitinka kelionių žinyno formą, ji yra skirta visiems besidomintiems Lietuvos istorija ir kultūros paveldu. Tai netradiciškai išsamaus turinio knyga, kurioje gausu istorinių žinių apie Mažosios Lietuvos etnokultūrinės srities dalį – Šiaurės Skalvos regioną. Žinyne aptariama krašto gamta, istorija, būdingiausi kultūros bruožai, istorijos ir kultūros paminklai.


Du apsakymai

Pranciška Regina Liubertaitė

Vaikeli tu mano…

Atšlepsėdavo ji po nakties pavargusi, kas rytą vis labiau susenusi ir sudribdavo prie virtuvės stalo. Parėmusi rankomis galvą, nugrimzdavo į savo gelmes. Ėmus slinkti sunkioms mintims, kančia iškreipdavo veidą. Ašarų nebebuvo: ilgainiui jos išseko kaip iš karščio deginamos žemės gelmių išsenka vanduo. Kančia alino vis labiau menkstantį kūną.
Pasaulis buvo pilnas tik jos mažų vaikų, kuriuos mintyse mylavo ir glostė, šnabždėdama gražiausius vardus. Ji matė tą patį šviesiausią metą, kai, susisodinusi juos į senelio padirbtus medinius ratukus, patraukdavo per kaimą pas savo motiną. Tuose girgždančiuose rateliuose vis dar sėdėjo ir ta, kuri jau keletą metų ilsėjosi žemėje. Iškelta ir pastatyta ant žemės, ji mažomis kojytėmis lakstė po atminties pievą, apiplyšusiais bateliais draskydama skausmo išsekintą motinos širdį… – Kodėl mane palikai, vaikeli, tu mano vaikeli? – sudejuodavo atsidusdama.
Moteris nepajėgė susitaikyti su tuo, kad nebėra jos išnešioto, išauginto ir į gyvenimą išleisto vaiko. Nebėra ir niekada nesugrįš, bet… eidavo į kelią ir ilgai stovėdavo įtempusi žvilgsnį… Tolumoje įžvelgusi žmogaus pavidalą įgaunantį taškelį, apgaubdavo jį  viltimi – pareina…


Oblomovščina Rumšiškėse

Kartais iš toli geriau matyti. Kartais, kai pernelyg apsipranti su vaizdeliu prieš akis, reikia kuriam laikui nusukti žvilgsnį šalį, ir po pertraukėlės pažįstamame vaizdelyje pastebėsi iki tol dėmesio nepatraukusių dalykų. Nebūtinai malonių.
Po saulėto Adrijos pajūrio - Lietuva pilkoka, niūroka, kiek apšnerkšta ir susiraukusi. Ne pirmą kartą grįžtu iš svetur. Roma, Paryžius, Vašingtonas – prieš juos ir po jų esi pasirengęs kontrastams ir esi parengęs argumentų tėvynės gynybai: “būtų jus Stalinas su savo bolševikais “išvadavęs” prieš 60 metų, pažiūrėtume, kas dabar iš jūsų būtų”.
Sunkiau rasti argumentų, kai kaimynystėje matai irgi ekskomunistinę, bet dabar didmiesčio dangoraižiais debesis remiančią Varšuvą. Ar ten nėra uolių kultūrininkų, kurie priekabiai matuoja naujų pastatų aukštį –šiukštu neužgožk paveldo?
Kitos ekskomunistinės likimo sesės – Vengrijos - sostinėje Budapešte, tarp šimtų architektūros ir skulptūros šedevrų, menančių austrų-vengrų imperijos didybę, visomis spalvomis naktį tvieskia “Adidas”, “Sony”, “McDonalds” reklamos, ir joks vengras nepaklysta, kur jam eiti pirkti batų, kur televizoriaus, o kur sumuštinio. Gal pas juos nėra kalbos gryninimo donkichotų, o gal jie tiesiog neieško tautiškumo ten, kur jo niekada nebuvo ir nereikia? Na, dangoraižius jau statomės ir dar statysime, ir net tik Vilniuje, nors seno raugo architektai burnotų, esą jie kažką užgožia.
“Adidas”, “Sony” ir “McDonalds” reklamos jau šviečia ir švies, nors kalbos konservuotojai laiko lietuvį kvailu suprasti, kas tepa sumuštinius, o kas – kurpia batus.
Bet ką daryti su nuolat rūgščiai pagiežinga lietuvio mina, su jo bejėgišku bambėjimu ant savo paties renkamos valdžios, su jo nostalgija praeičiai ir neviltimi dėl ateities?
Liūdna darosi, kai lygini lietuvį su, pavyzdžiui, kroatu – spinduliuojančiu optimizmą ir gyvenimo džiaugsmą, nepaisant to, kad jie, kaip ir mes, ilgai sėdėjo po kitataučio diktatoriaus padu, kad jie, kaip ir mes, sudėjo daug aukų, kad išsiveržtų iš Josifo, tik kito – Broz Tito – imperijos. Nedidukės kavinukės padavėjas vienoje Kroatijos saloje man sakė: „Žinau Lietuvą – jūs už poros mėnesių būsite Europos Sąjungoje“. Pamalonintas, kad mano tėvynę kažkur toli reprezentuoja ne skustagalviai avigalviai, o integracinių laimėjimų pripažinimas, mandagiai guodžiu Europos Sąjungos narystės derybų dar nė nepradėjusį kroatą: “Na, manau, netrukus ir jūs būsite tame pačiame klube”. O jis nustebęs tik kilsteli antakį: “Apie ką jūs čia? Mes jau klube. Tai klubo problema, jei nežino, kad mes europiečiai. Svarbu, kad mes tai žinome. Metai kiti, ir mes sėdėsime už vieno stalo”.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Gondolos Venecijoje

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 27 - rugpjūčio 3 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 570 Lt.)

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į ITALIJĄ
rugsėjo 21-29 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Znojimas – Paduja – Loretas – San Džovani Rotondas – San Marinas – Gateo A Mare (poilsis prie Adrijos jūros) – Viena – Zabžidovskio Kalvarija – Krokuva – Vilnius.

Tėvas Pijus

Kelionės kaina – 690 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki rugpjūčio 1 d. - 590 Lt.)

Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Prienus, Alytų, Lazdijus.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).
,
8-37-777488

 

Šv. Petro bazilika Vatikane
Viena

Gerbiami skaitytojai! Du trečiadienius, liepos 30 ir rugpjūčio 6 dienomis, „XXI amžius“ neišeis. Kitas „XXI amžiaus“ trečiadienio numeris išeis rugpjūčio 13 dieną.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija