| Pažaislio
muzikos festivalyje
 |
Vokalistė Skaidra Jančaitė
Ričardo Šaknio nuotrauka
|
Egzistuoja kažkokia mistinė dangaus
ir vokalistės Skaidros Jančaitės balso sutartis: kai ji koncertuoja
Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje visuomet lyja. Taip buvo
pernai, taip lijo ir užpraėjusią vasarą... Dar vieną vasarą prieš,
dainininkei teko pratęsti koncertą, nes klausytojai negalėjo išeiti
į tiesiog gūsingą liūtį su perkūnija.
S.Jančaitės koncertas Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje užpraėjusį
savaitgalį Pažaislio muzikos festivalio fone nebuvo išimtis: liūtis
prapliupo, tik prasidėjus koncertui. Dainininkei atliekant pirmąjį
vakaro kūrinį, švedų kompozitoriaus A.Mellno kūrinį balsui solo
ir tariant viskam yra savas metas ir valanda kiekvienam reikalui
po dangumi, šlapios buvo ne tik bažnytėlės lubos, bet ir dešiniajame
pasienyje sėdėjusių klausytojų nugaros... Pasak neseniai mirusio
kompozitoriaus, šis kūrinys parašytas specialiai atlikti tik bažnyčioje,
nes reikalinga speciali akustika. Matyt, jis buvo teisus, nes ieškoti
sausos vietos klausytojai pakilo tik nutilus vokalistės balsui...
O lietus dar mušė į taktą.
Vakarą organizavusi aktorė Birutė Marcinkevičiūtė sakė, kad šis
lietus labai patiktų kompozitoriui Arnoldui Šėnbergui, kurio kūrinio
Mėnulio Pjero premjerą Lietuvoje šioje Zapyškio bažnytėlėje pasirengė
atlikti sopranas S.Jančaitė bei instrumentinis kolektyvas: Ilona
Klusaitė (smuikas), Dainius Palšauskas (violončelė), Algirdas Budrys
(klarnetas), Ričardas Vytas (altas), Algimantas Treikauskas (fleita),
Sergejus Okruško (fortepijonas), dirigentas Robertas Šervenikas.
Vokiečių kompozitorius A.Šėnbergas yra vienas ryškiausių XX amžiaus
muzikos novatorių, įkūręs Vienos naujosios muzikos mokyklą, daug
kam ir daug kur buvęs paprasčiausiai nepatogus žmogus, tuo pačiu
turėjęs daug savo sekėjų, mokinių. Daug kas jį mylėjo, nors daug
kas jo nesuprato, bet visi domėjosi jo asmenybe. Kompozitorius tapė,
priklausė ekspresionistų dailės sambūriui, visa savo kūryba tarsi
teigė, kad šitas pasaulis nėra gražus, nėra ramus. Vėlesniais savo
gyvenimo metais ėmė kurti naujovišką muziką, panaudodamas dvylikos
garsų sistemą, vėliau tapusia atskiru stiliumi. Menininko laiškai,
dienoraščiai rodė, kad jis labai ironiškai žiūrėjo ir į savo asmenybę,
ir į savo kūrybą, ir apskritai į gyvenimą, nors gal tai buvo būdingas
visų to meto, XX a. pradžios, menininkų ekspresionistų bruožas.
A.Šėnbergo Mėnulio Pjero laikomas vienu įdomiausiu šio kompozitoriaus
kūriniu, atspindi jo asmenybę, būdą. Tai 1912 metais sukurtas 21
eilėraščio ciklas belgų poeto ekspresionisto Alberto Giraud tekstu.
Kūrinio herojus yra Pjero, komedijos personažas, keliaujantis poetas
kaip ir pats A.Šėnbergas, kaip to meto ekspresionistai, tai herojaus
persikūnijimas į daugelį skirtingų personažų, kaip dauguma poetų
įsivaizdavo, kuriuos sutinka kelyje. I.Stravinskis vėliau šį kūrinį
pavadino XX amžiaus saulės rezginiu muzikoje, mat A.Šėnbergas
kūrinyje panaudojo stulbinantį kompleksą visiškai iki šiol negirdėtų
naujų muzikinių priemonių. Pats kompozitorius nebuvo patenkintas
nė vienu šio kūrinio atlikimu, kurį jis pavadino monodrama. Gal
todėl, kad tai ypatingas atlikimo žanras kažkas tarp kalbėjimo
ir dainavimo, jokio sentimentalumo, tik ironija, savęs ironija ir
ekspresija, net kalbant apie tokius dalykus, kaip sugrįžimas po
daugelio metų į tėviškę ir pan. Aktorė B.Marcinkevičiūtė perskaitė
poeto A.Giraud eiles lietuviškai (vertimas E.Drungytės), kad besiklausantiesiems
būtų lengviau pajausti kūrinį A.Šėnbergo stiliumi ir maniera.
Po koncerto buvo galima išgirsti nuomonių, kad tikrai šis kūrinys
būtų nepriimtinas klausyti, jei ne vokalistės S.Jančaitės balsas
ir atlikimo maniera. Įdomu, gal ir kompozitoriui pagaliau nors viena
dainininkė įtiktų... O gal vėl mistiškai susijungė bažnyčios akustika,
vokalistės balsas ir lietus, rezultatas sužavėtas klausytojas?..
Pranciškonų vienuolyno Šv.Jurgio bažnyčios Kaune akustiką koncertui
prisitaikė Ciūricho styginių kvintetas iš Šveicarijos, kurio nariai
kartkartėmis su šypsena pažvelgdami į bažnyčios skliautuose jiems
pritariančius balandžius. Įkurtas 1995 metais, kolektyvas nesunkiai
įgijo kritikų ir publikos pripažinimą ne tik Europoje, bet ir pasaulyje,
ką įrodė dvi valandas koncerto įdėmiai besiklausanti publika. Kvinteto
repertuare - įvairių epochų muzika (W.A.Mozart, L.Mettraux ir A.Dvoržako
kvintetai). Po Pažaislio muzikos festivalio niša šis kolektyvas
koncertavo ir Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje.
Kauniečiai Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje klausėsi Veselerio
saksofonų kvarteto iš Vokietijos. 1999 metais įkurto ansamblio repertuare
- muzika ir iš praėjusio šimtmečio kompozitorių transkripcijos,
ir šiuolaikiniai opusai, originalūs kameriniai kūriniai saksofonui
ir populiarios džiazo kompozicijos. Vakare skambėjo kompozitorių
O.Gibbons, J.S.Bach, D.Scarlatti, I.Stravinskij, K.Weill, A.Piazzolla,
H.Wiberny, P.Woods, P.Iturralde kūriniai.
Džiuljeta KULVIETIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|