Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčia gina pamatines santuokos vertybes

Homoseksualios sąjungos prieštarauja prigimtinei tvarkai

Naują dokumentą patvirtino Popiežius

Vykstant globalinei, gerai organizuotai ir laicistinės žiniasklaidos sutartinai palaikomai kampanijai už tos pačios lyties kartu gyvenančių porų - gėjų ir lesbiečių - teisinį pripažinimą ar net civilinės santuokos statuso suteikimą, Vatikane paskelbtas naujas dokumentas, kuriame pabrėžiama, kad tų iniciatyvų realizavimas būtų priešingas žmogiškajai prigimčiai, Bažnyčios mokymui ir turėtų didelės žalos visuomenei. „Teisiškai pripažinti ar su santuoka sulyginti homoseksualiąsias sąjungas reikštų ne tik pritarti iškrypėliškam elgesiui ir, vadinasi, padaryti jį pavyzdžiu šiandieninėje visuomenėje, bet ir aptemdyti pamatines vertybes, priklausančias bendrajam žmonijos paveldui. Bažnyčia negali neginti tokių vertybių žmonių ir visos visuomenės gerovės labui“, - sakoma liepos 31 dieną paskelbtame Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumente „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“, kurį patvirtino popiežius Jonas Paulius II.

O išaukštintoji Mergele Marija, melski už mus!

Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų (1460)

Marijos giesmėje yra pranašiški tiesos žodžiai, bylojantys, jog visais laikais pasaulyje yra ir bus milijonai žmonių, kurie savo dvasiniame gyvenime Dievo Motinai teikia išskirtinį dėmesį: “Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra Jo vardas!“ (Lk 1, 48 – 49).
Tikintieji, apmąstydami garbinguosius rožinio slėpinius, gali dėkoti Dievui už išskirtinį Švč. Mergelės (su kūnu ir siela) paėmimą į dangų ir taip pat jie turi progą prisiminti savo būsimąjį asmeninį danguje išaukštinimą, kurio dėka bus įmanoma akis į akį regėti dangaus Karalienę Mariją, apsisiautusią saule (plg. Apr 12, 1), angelų ir šventųjų beribį džiaugsmą ir patį viešpačių Viešpatį, kuris nušluosto kiekvieną ašarą nuo Dievo Avinėlio krauju išgelbėtųjų veidų, nes daugiau niekados nebebus mirties ir jokio sielvarto, nes viskas, kas buvo pirmiau, tas praėjo (plg. Apr 21, 4).

Vaikai ir jų vadovai patenkinti vasara

Klierikas Saulius Kumelis su grupės vaikais

Prieš išvykdamas į užsienį Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas aplankė jaunųjų ateitininkų vasaros poilsio stovyklą. Berčiūnuose ganytojas susitiko su jos vadovais. „Vyskupo nėra greta mūsų, tačiau jaučiame jo gerumą“, – sakė stovyklos vyriausioji vadovė bei šalies Jaunųjų ateitininkų sąjungos pirmininkė Janina Šalkauskytė.
Šią vasarą nuostabiai gražiame Berčiūnų pušyne iškylavo 143 septynių – penkiolikos metų moksleiviai iš visos Lietuvos. Dešimt liepos pabaigos dienų čia aidėjo mielas jaunųjų juokas ir dainos. Stovyklos programa buvo gerai parengta ir įvairi. Turiningu iškylautojų poilsiu rūpinosi 22 jų vadovai. Tai buvo šalies aukštųjų mokyklų studentai ar jau baigę studijas jaunuoliai. Už darbą jie neėmė užmokesčio.
Stovykloje gyvenusių vaikų dvasios reikalais rūpinosi keturi iš Panevėžio vyskupijos kilę Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje studijuojantys klierikai. Vienas jų – seminarijos penktakursis Saulius Kumelis buvo atsakingas už vienuolikos vaikų grupę. Joje buvo daugiausia moksleivių iš Kauno. „Negalima teigti, kad mūsų jaunimas yra dvasiškai sugadintas. Mes jo nemokame prakalbinti ar nelabai jį suprantame. Pats esu sutikęs daug gerų jaunuolių“, – kalbėjo klierikas.

Restauruojama Žemaičių Kalvarijos Madona

Žemaičių Kalvarijos Švč.M.Marijos Apsilankymo Mažoji Bazilika

Malonėmis pagarsėjęs Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas iš Žemaičių Kalvarijos Mažosios Bazilikos didžiojo altoriaus atvežtas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą. Paveikslą restauratoriams perdavė Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ. Šis XVII amžiaus tapybos paveikslas su aptaisu P. Gudyno restauravimo centre bus tyrinėjamas ir vėliau restauruojamas. Pasak centro vadovės Jūratės Senvaitienės, sovietiniais metais ypač blogos būklės paveikslas buvo tik konservuotas ir sutvirtintas. Dabar garsus kūrinys, puošiantis Žemaičių Kalvarijos šventovės didįjį altorių, kaip ir neseniai į Šiluvos Baziliką po restauravimo sugrąžintas Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas, bus tyrinėjamas nustatant jo būklę, o paskui kruopščiai restauruojamas. Tikimasi, jog vertingas kūrinys į Žemaičių Kalvarijos Mažąją Baziliką po restauravimo bus sugrąžintas kitų metų garsiesiems atlaidams, kurių metu rengiamasi malonėmis pagarsėjusį paveikslą vainikuoti popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintais karūnų žiedais. Paveikslo tyrimo ir restauravimo programą kooperuotomis lėšomis finansuos Telšių vyskupijos kurija ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas.

Šeima randa laiko ir menui

Virginijus Vaičekonis su savo dukromis, žmona Vitalija bei jos mama Elena Valentinavičiene

Baigiantis 2002-iesiems Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojami Upytės A.Belazaro pagrindinės mokyklos devintokės Viktorijos Vaičekonytės tapybos darbai. Tai buvo antroji penkiolikmetės moksleivės autorinė paroda. Pirmoji personalinė jos paroda buvo surengta mokykloje, kur mokosi Viktorija.
Gabios menui ir jos sesutės - ketvirtokė Alvita, antrokė Gabija. Laisvalaikiu piešia ir mergaičių mama Vitalija Vaičekonienė. Ji nėra baigusi dailės mokslų, tačiau jaunystėje yra dalyvavusi moksleivių darbų parodose. Vitalijos tėvas Jonas Valentinavičius buvo fotografas mėgėjas. Jis ir piešė neblogai. Elena Valentinavičienė, Vitalijos mama, Vaišvilčiuose žinoma audėja.
E.Valentinavičienė gieda Upytės bažnyčios chore. Kartu su močiute giedoti eina ir jos vaikaitės Viktorija ir Alvita. E.Valentinavičienė džiaugėsi, jog naujasis Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius pažadėjo apšildyti bažnyčią.

Mieliausias darbas – bažnyčiose

Arvydas Nargėla namuose

Pietvakariniame Molėtų miesto pakraštyje yra individualių gyvenamųjų namų Obelynės kvartalas, prigludęs prie sraunaus Siesarties upelio. Čia beveik visi pastatai dideli, erdvūs. Viename jų (Sodų al. 28) gyvena Arvydo Nargėlos šeima. Nedidelė ji: šeimininkas, nedidelės individualios įmonės vadovas, jo pagalbininkas 21-erių metų sūnus ir medikė žmona. Iš pirmo žvilgsnio ši sodyba niekuo neišsiskiria. Kaimynystėje yra turtingesnių žmonių, kurie gali ištaigingiau tvarkytis.
„Per tuos darbus vis nespėju baigti statybos, dar daug ką reikia padaryti, - teigia Arvydas, - deja, vien gerų norų nepakanka, trūksta pinigų“. O šiandien juos sąžiningai uždirbti nelengva. R.Nargėla – ne biznio žmogus. Jis viską pelnosi savo rankomis ir sūriu prakaitu. Daro dorai, stropiai, rūpestingai.

Nebijantis aukščio meistras skardino bažnyčių stogus

Rimantas Iržikevičius

Vabalninko, Andrioniškio, Inkūnų, Svėdasų, Ramygalos, Troškūnų, Čedasų, Suvainiškio bažnyčios - tai prie šių šventovių remonto teko padirbėti Rimantui Iržikevičiui. Dešimt metų jis buvo aukštalipis. Tačiau nuo įtempto darbo pavargo kojos. Štai Vabalninko bažnyčios šventoriuje jis tik medžius apipjaustė.
Pirmasis R.Iržikevičius savarankiškas darbas buvo Vabalninko varpinės stogo skardinimas. Stogo darbams pastolių beveik nerengia. Tokiam darbui atlikti turėjo ir alpinistų sėdynę. Joje sėdint galima ir darbuotis. Pastačius pastatą, paskutinis meistras, nulipdamas žemėn, aukščiausioje jo vietoje turi palikti tvirtinimo kablius. Tačiau reikia patikrinti, kad jie būtų tvarkingi. Prie tų kablių ir prisitvirtina atėję dirbti meistrai.

Atradimų žemėje
Didieji Šv. Marijos Magdelietės atlaidai sukviečia
į Vyžuonas po pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius

Iš Amerikos atvykusią Vyžuonų bažnyčios rėmėją Oną Keraminienę pagerbė ir pasveikino Seimo narys Algimantas Matulevičius bei Vyžuonų seniūnas Vytautas Vanagas

Kasmet, žydint liepoms, į Vyžuonų miestelį suvažiuoja po visą Lietuvą ir svetimas šalis išsibarstę kraštiečiai, kuriems Vyžuonos yra ir bus brangiausia vaikystės ir didžiausių atradimų žemė, traukianti Vyžuonos ir Šventosios sruvenimu, balta it gulbe bažnyčia, Kartuvių kalnu ir jame piemenukų pastatytu paminklu Vytautui Didžiajam, Vyžuonų šilo ošimu, medžių prieglobstyje amžinai besiilsinčių artimųjų kapais ir didžiaisiais Marijos Magdelietės atlaidais Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje.

Padėkos knygoje - garbiausių žmonių pavardės

Vyžuonų seniūnijos seniūnas Vytautas Vanagas pasveikino visus vyžuoniškius, kurie į Kultūros namų salę susirinko pabendrauti, pasišnekučiuoti, pasidžiaugti gražėjančiu miesteliu. Į kraštiečių susitikimą atvyko ne tik Kaune, Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose gyvenantys vyžuoniškiai. Vyžuonas aplankė ir tolimojoje Amerikoje bei Australijoje gyvenantys kraštiečiai. Susitikime dalyvavęs Seimo narys Algimantas Matulevičius pasidžiaugė, jog žmonės nori bendrauti ir supranta, kad Lietuva yra kraštas, visada laukiantis savo vaikų.

Kuršių neriją gražino neįgalieji ir našlaičiai

Neįgalieji bei našlaičiai šiemet ir vėl tvarkė Kuršių nerijos paplūdimius, mišką, kopas

Antradienį baigėsi trečią kartą Kuršių nerijoje vykęs socialinis projektas “Pažink save ir pasaulį”. Jame dalyvavo našlaičiai ir neįgalieji iš Klaipėdos 1-osios ir 2-osios specialiųjų internatinių mokyklų, Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro, sutrikusio intelekto žmonių bendrijos “Viltis” bei Salantų specialiosios internatinės mokyklos.
Neįgalieji bei našlaičiai šiemet ir vėl tvarkė Kuršių nerijos paplūdimius, mišką, kopas. Girininkų paruoštomis šakomis statė kopų apsaugą, mokėsi saugoti Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtą. Projekto “Pažink save ir pasaulį” organizatorių teigimu, juo siekiama padėti labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, sudaryti sąlygas mokytis savarankiškumo. Jaunuoliai ne tik papildė savo žinių bagažą, sustiprėjo fiziškai, sustiprino bendravimo įgūdžius, bet ir ilsėjosi. Projekto vadovė, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė ir projekto koordinatorė Klaipėdos socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Tulabienė džiaugiasi, kad projekto dalyviai pajuto šilumą ir rūpestį.

Dienos centre gyvenimas nesustoja

Socialinė darbuotoja Nomeda Kizlienė ( dešinėje) - atidi neįgaliųjų jaunuolių mokytoja

Darbo dienomis Panevėžyje, Kranto gatvėje įsikūrusį Jaunuolių dienos centrą lanko 26 panevėžiečiai, sulaukę 18 metų ir turintys psichinę negalią. Mikroautobusas juos paima iš namų ir parveža atgal. Tėvai už vaiko išlaikymą per mėnesį moka simbolinę - pusę minimalaus gyvenimo lygio atitinkančią pinigų sumą arba 62,5 lito. Visą septintus metus veikiančio dienos centro veiklą finansuoja miesto savivaldybė.
Centre neįgaliųjų laukia įdomių užsiėmimų gausa. Nemažai jaunuolių lanko keramikos būrelį. Įrengta krosnis įvairiems molio dirbiniams degti. Neįgaliųjų darbelių buvo netgi respublikinėse keramikos parodose.
Įdomiai dirba saviveiklinio teatro trupė. Judesiais ir mimika jaunuoliai su proto negalia išreiškia savo išgyvenimus ir jausmus. Pavasarį Panevėžyje rengiamas jau tarptautiniu tapęs saviveiklinių teatrų festivalis “Širdys vilčiai plaka”. Jame dalyvauja svečiai iš Danijos, Baltarusijos ir Latvijos. O užpernai jų sulaukta net iš Prancūzijos. Spektaklius rodo “Meno” ar Lėlių vežimo teatrų scenose. Neįgalių aktorių laukia prizai.

Rubikiuose jau gyvena likimo nuskriaustieji

Filialo gyventojos literatės Reginos Jančaitytės (dešinėje) skaitomų eilių klausosi filialo gyventojai (iš kairės) Aldona Sakalauskienė, Jonas Puknys ir socialinė darbuotoja Jūratė Uogelienė

Pernai, vasaros pradžioje, į Anykščių seniūnijos Rubikių kaime įsteigtą Aknystų pensiono filialą pradėjo keltis naujakuriai – žmonės su psichikos negalia. Pensiono filialą pašventino Debeikių parapijos klebonas kun. Vincentas Stankevičius. Pokario metais buvusiame Aknystų dvare buvo įkurtas internatas psichikos negalią turintiems žmonėms. Metams bėgant, čia buvo pristatyta neišvaizdžių mūrinių pastatų, kuriuose liūdnai dienas leido šimtai neįgaliųjų iš visos Lietuvos ir kai kurių SSRS vietovių. Psichoneurologinio internato teritoriją juosė aukštos tvoros, tiktai nedaugelis šiek tiek sveikesnių žmonių galėdavo išeiti pro tuos geležinius vartus pasižvalgyti po Aknystas ar Debeikius. Dabar Aknystose nebėra jokių tvorų, vartų, jokios „geležinės drausmės“. Šalia niūrių mūrinių namų pristatyta šiuolaikiškos architektūros gražių statinių. Juose – nauja valgykla, administracinis ir gydomasis korpusai, atsirado vietos erdviuose, jaukiuose pastatuose apsigyventi ir pensiono globotiniams.

Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos dešimtmečiui (1993-2003)
OKUPACINĖ KARIUOMENĖ LIETUVOJE

1940 metais E. Turauskas, savo Pro Memoria apibendrindamas sovietinės kariuomenės buvimo Lietuvoje padarinius, teigė: „SSRS kariuomenės buvimas Lietuvoje ne tik sukėlė ir dar sukels įvairių konkrečių finansinių, ekonominių, politinių ir kitų klausimų, kurie pamažu tvarkomi (…), bet ir sudaro žymiai stambesnę ir sunkesnę problemą visai mūsų tautai”. Visgi sovietinės armijos atskirų dalinių buvimas Lietuvoje pagal priverstinę 1939 metų sutartį, nepaisant politinių padarinių vidaus ir užsienio padėčiai, buvo pakankamai kontroliuojamas. Padėtis visiškai pasikeitė po 1940 m. birželio 15 d. – įžengus bent septynis ar aštuonis kartus gausesnei okupacinei kariuomenei. Okupacinės kariuomenės sukeltos problemos (apgyvendinimo, aprūpinimo ir kt.) pirmiausia buvo sprendžiamos vietos gyventojų sąskaita.

Liberalizmo klystkeliai

Dar ne taip seniai didžiausiame ir skaitomiausiame Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas” buvo paskleistas Lietuvos Katalikų Bažnyčią, ypač jos kunigus, juodinantis straipsnis. Didžiuliame, per kelis puslapius einančiame „žurnalistiniame tyrime” buvo įtikinėjama, pasinaudojant vienu kitu neišaiškintu atveju (tarp jų net ir vieno jauno kunigo tragiškomis mirties aplinkybėmis), kad homoseksualizmo atvejai tarp Lietuvos Katalikų Bažnyčios kunigų yra visai galimi, kaip jie, pasirodė, yra gana dažni, pavyzdžiui, ir tarp JAV bei kai kurių kitų šalių kunigų. Be abejo, šio straipsnio užsakytojai žinojo, ką daro ir kokių tikslų siekia, ir tas turėtų laikui bėgant paaiškėti. Vienas svarbiausių tikslų, be kitų, gal grynai asmeninių, nukreiptų prieš kai kuriuos dvasininkus, yra Katalikų Bažnyčios ir jos įtakos silpninimas, kiek galima daugiau ją juodinant. Savaime suprantama, tokio straipsnio pasirodymas buvo pakoreguotas pagal laiką (birželio mėnesio vidurys) ir tam, kad atitrauktų jaunuolius nuo stojimo į seminarijas. Ir tas, bent iš dalies, pavyko. Toks ”skandalo” „ištraukimas į dienos šviesą” rodė, kad prasidėjo gana nuožmus Lietuvos Katalikų Bažnyčios puolimas per žiniasklaidą. Nors jis palengva jau seniai buvo eskaluojamas.

Studente, ar jau žinai, kur gyvensi šiais metais?
Gal „Vilnelės“ studenčių namuose? Kodėl gi ne?

Ten rasi jaukią aplinką, kultūrinį ir dvasinį ugdymą:
- asmenybė ugdoma laisvės ir pagarbos kitokiai nuomonei dvasia;
- socialinė, kultūrinė bei sportinė veikla;
- bendravimas su tais, kurie nori padaryti visuomenę geresnę ir siekia šio tikslo pradėdami pirmiausiai nuo savęs;
- parama krikščioniškam gyvenimui ir galimybė gauti žinių apie Katalikų Bažnyčios mokymą dvasinio ugdymo renginiuose, kuriuos „Vilnelės“ studenčių namuose organizuoja tarptautinė institucija „Opus Dei“ („Dievo darbas“) – asmeninė Katalikų Bažnyčios prelatūra.
Jeigu nori daugiau sužinoti apie tai, paskambink ar užeik į „Vilnelės“ studenčių namus adresu: Algirdo g. 2–36, 2006 Vilnius, tel. 265 03 09, el. paštas vilneles@erdves.lt

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į ITALIJĄ
rugsėjo 21-29 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Znojimas – Paduja – Loretas – San Džovani Rotondas – San Marinas – Gateo A Mare (poilsis prie Adrijos jūros) – Viena – Zabžidovskio Kalvarija – Krokuva – Vilnius.

Tėvas Pijus

Kelionės kaina – 690 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki rugpjūčio 1 d. - 599 Lt.)

Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Prienus, Alytų, Lazdijus.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).,
8-37-777488

Turizmo agentūra "Titano vartai"

Liucerna

Kviečia keliauti į LURDĄ per VOKIETIJĄ, ŠVEICARIJĄ, ITALIJĄ (rugsėjo 13-25 dienomis, dešimt nakvynių viešbučiuose). Maršrutas: Vroclavas - Niurnbergas - Miunchenas - Liucerna - Milanas - Turinas - Monakas - Nica - Kanai - Lurdas - Neversas. Kaina 1200 Lt.

ITALIJA (rugsėjo 12-23 dienomis, aštuonios nakvynės viešbučiuose). Maršrutas: Brno - Viena - Venecija - Milanas - Florencija - Roma - Vatikanas - Kaprio sala - Neapolis - Vezuvijus - Pompėja - San Marinas - Čenstakava. Kaina 1200 Lt.

Lurdas

Šv. Pauliaus kelias Turkijoje (rugsėjo 26 - spalio 12 dienomis, 12 nakvynių viešbučiuose su vakariene ir pusryčiais). Maršrutas: Budapeštas - Sofija - Troja - Bergamas - Izmiras - Efesas - Hierapolis - Antalija - Kapadokija - Ankara - Stambulas - Bukareštas - Miškolcas (galimybė skristi lėktuvu). Kaina 1890 Lt.

Ispanija- Portugalija (rugsėjo 28 - spalio 13 dienomis, aštuonios nakvynės viešbučiuose). Maršrutas: Čenstakava - Viena - Venecija - Paduva - Montichiaris - Milanas - Monakas - Figueras - Monseratas - Barselona - Madridas - Segovija - Avila - Lisabona - Fatima - Santjago de Kompastela - San Sebastianas - Lurdas - Strasbūras. Kaina 1800 Lt.

Gondolos Venecijoje

Šv. Pauliaus kelias GRAIKIJOJE (rugsėjo 28 - spalio 12 dienomis, aštuonios nakvynės viešbučiuose). Maršrutas: Viena - Venecija - Igumenitsas - Kalambaka - Salonikai - Verija - Olimpo kalnas - Delfai - Atėnai - Egėjo jūra - Peloponesas - Korintas - Epidaura - Nafpliona - Olimpija - Patra - Venecija. Kaina 1700 Lt.

Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Alytų, Lazdijus.
Išsamesnė informacija Vilniuje: A.Jakšto g. 9 - 14, tel./faksas (8-5) 2122344, mob. tel. (8-686) 10113 (Teodora), Kaune: (8-37) 453039, mob. tel. (8-610) 10717 (Aldona), el. paštas: dilka@takas.lt, www.titano.vln.lt.