Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Nesugriaunama tvirtovė

Jau praėjo 2000 metų nuo Kristaus gimimo. Paskutinės vakarienės metu Kristus, galima sakyti, įkūrė savo Bažnyčią, ir ji jau tiek metų gyvuoja, niekam nepavyko jos sugriauti. Stovi ji kaip tvirtovė, kaip uola šėlstančiame vandenyne… Per tuos 2002 metus kiek sugriuvo imperijų, karalysčių, kunigaikštysčių, išnyko valstybių, miestų, genčių! O Kristaus įkurtos Bažnyčios niekas neįveikė, nesugriovė, nes ją saugo ir gina pats Kristus.
Iš istorijos žinoma, kaip buvo persekiojami, žudomi pirmieji krikščionys. Cirko arenose juos išalkę žvėrys draskė, o susirinkusi minia, reikalaujanti duonos, žaidimų, stiprių įspūdžių, iš pasitenkinimo staugė, džiaugėsi. Toks anų laikų minios elgesys man primena šiandieną: ir dabar reikalaujama tik duonos, malonumų, žaidimų, sukrečiančio žiaurumo, mažai kam reikia dvasinių turtų. Tada krikščionys nieko neišsigando, rinkdavosi katakombose, tarėsi, meldėsi, mirė kankinių mirtimi. Krikščionių vis daugėjo. Jie nepasidavė tironams, nes buvo stiprūs Kristaus mokslo tiesa, Evangelija, Bažnyčia, kuri vis tvirtėjo. Kaip ir kiekviena idėja, tiesa, jei yra kam už ją mirti, išlieka, nepražūva: Bažnyčia išliko, nes buvo, yra ir bus kam už ją aukotis.
Prisiminkime sovietmetį: už tikėjimą, už bažnyčios lankymą buvo persekiojami mokytojai, mokiniai, jų tėvai, tarnautojai, bet Bažnyčia nesugriuvo, buldozerinis ateizmas jos neįveikė, Bažnyčia išliko. Sugriuvo sovietinė imperija, kuri norėjo sugriauti Bažnyčią…
Suprantama, ateizmas daug padarė žalos tikėjimui, jaunimo širdyse pasėjo daug blogio sėklų, kurios dar tebedygsta, paniekino dvasinius turtus, išaukštino materialinius, orientavo į daiktų, malonumų pasaulį… Todėl šiandien tiek daug smurto, žiaurumo, melo, blogio. Bet eis metai ir, tikiu, visa tai nyks, tik reikia nepasiduoti pykčiui, blogiui, kerštui. Būtina saugoti širdyje meilę, dorą, ginti Bažnyčią ir Lietuvą, daryti gera, nes, darydami gera kitiems, patys tampame geresni, o bloga - blogesni. Tai gyvenimo aksioma. Lietuvai ir Bažnyčiai reikia tik gerų piliečių. Imperijos, karalystės žlugo, norėdamos viena kitą ginklu užkariauti, pavergti. Ne veltui sakoma: „Kas su kardu kariauna, nuo kardo ir žūsta“. Bažnyčios ginklas, kuriuo ji užkariavo žmonių širdis, protus, yra meilė, dora, gėris, grožis, tikėjimas, viltis, tai, kas teikia palaimą, širdžių ramybę. Todėl Bažnyčia stovi ir stovės per amžius kaip neįveikiama tvirtovė…

Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija