| Apie
nematomą Vilnelės upės tvarkymą
Birželio mėnesio pabaigoje Vilniaus
Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje Mažesniųjų brolių
ordino iniciatyva buvo suorganizuota Vilnelės dugno valymo akcija.
Surengti tokią talką sumanyta prieš septynerius metus. Tuomet šauni
jaunų pranciškonų tretininkų grupelė su broliu Benediktu pirmą kartą
vilniečius pakvietė į netradicinę talką išvalyti Vilnelę. Šv.
Pranciškus mylėjo gamtą, buvo ekologijos globėjas, tad idėja sutvarkyti
Vilnelę buvo ir dabar tebėra palaikoma pranciškonų. Pasak brolio
Pauliaus, kuris dalyvavo ir pirmosiose, trejus metus iš eilės vykusiose
talkose, savanorių skaičius kaip ir ankstesniais metais, taip ir
šiemet buvo apie 50.
Į tokią netradicinę akciją atėjo labai skirtingo amžiaus ir socialinės
padėties parapijiečių bei kitų miesto gyventojų. Šiemet beveik pusė
talkininkų buvo pažįstami, atėjo ir visiškai naujų žmonių. Per penkerius
metus, kai ši graži idėja buvo primiršta, vieni talkininkai užaugo,
kiti paseno, dalis išvyko gyventi kitur, dalis atsikraustė į Užupį...
Kiekvienas, kas atėjo, rado darbo pagal savo jėgas - kas pagaliukus
rinko, nešiojo, kas iš upės padangas, plytas traukė, kas darbininkams
arbatą, kavą virė. Jauniausi akcijos dalyviai buvo penkerių šešerių
metų vaikai.
Pranciškonas Paulius džiaugėsi, kad šiemet geranoriškai talkininkavo
Užupio gyventojai. Apie šią akciją jie galėjo sužinoti ne tik iš
mūsų laikraštyje išspausdinto skelbimo. Kvietimai buvo klijuojami
mieste ant stulpų, dalijami praeiviams. Vis dėlto daugiausia įtakos,
matyt, turėjo klebono raginimas bažnyčioje, ilgam įstrigę draugų
ar pažįstamų pasakoti prisiminimai apie ankstesnes akcijas. O įspūdžiai
išties lieka fantastiški, nes jau pats braidžiojimas Vilnelėje yra
smagus. Čia patiriamų pojūčių nė iš tolo negalima lyginti su pasivaikščiojimais
Vilnelės pakrantėmis, nes suaugusiam žmogui kilęs noras kaip vaikystėje
pasitaškyti balose gali išsipildyti tikrai retai... Toks Vilnelės
švarinimas - kartu ir šauni atrakcija žmonėms, ir naudingas darbas
gamtai. Ši talka ypatinga ir todėl, kad ją galima drąsiai vadinti
nematoma. Pasak brolio Pauliaus, nei prieš valymą, žvelgdamas nuo
kranto, nematai šiukšlių upės dugne, nei po talkos kas nors, nedalyvavęs
akcijoje, gali pastebėti švaresnį dugną. Vilnelės vaizdas nesikeičia,
kinta tik turinys.
Upę valyti pasirinkta vasaros metu, kai vanduo jau yra įšilęs ir
šiek tiek nusekęs. Šiemet dirbti pradėta birželio 26 dieną 9 valandą
ryte, kai talkininkai pirmiausia susirinko į bažnyčią trumpų pamaldų.
Valyti upės dugną pradėta nuo Užupio kavinės, o darbai baigti
apie 13 valandą Trijų kryžių kalno papėdėje. Tuomet prie Adomo Mickevičiaus
paminklo buvo bendri, pačių žmonių susiorganizuoti priešpiečiai.
Papildomų ar kokių ypatingų darbo įrankių šioje akcijoje nereikėjo.
Svarbu buvo turėti tinkamą apavą, kad būtų galima drąsiai braidžioti
ir netektų susipjaustyti kojų juk upės dugne netrūko ir šukių...
Kaskart per tokią akciją šiukšlių iš upės ištraukiama tiek pat kaip
ir praėjusiais metais. Šiemet, tiesa, upės krantus laikinai papuošė
kelerių metų turtas, kurį vėliau išgabeno Savivaldybės atsiųstos
mašinos.
Šypsodamasis brolis Paulius prisiminė, kad šįkart rasta daugiau
nei dvidešimt padangų, šeši puodai, įvairiausių gelžgalių, lovų
ir dviračių rėmų, plastmasės gaminių, tinklų, butelių... Kažkada
buvo ištraukta didžiulė gotikinė plyta su šuns letenų įspaudais.
Vis dėlto vienas įdomiausių ir, ko gero, vertingiausių šiemetinių
radinių - tai beveik metro skersmens girnapusė, kurią baigiantis
talkai pastebėjo politologas Sigitas Babilius. Kai kas iš akcijos
dalyvių siūlė radinį palikti upės dugne iki kitų metų, tačiau būrelis
politologų - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto studentų korporacijos Republica narių - po kelių
dienų suorganizavo dar vieną nedidelę talką ir girnapusę ištraukė.
Gali būti, kad šis radinys yra XVIII amžiaus istorinė relikvija,
rasta maždaug ties ta vieta, kur buvo vyskupo Masalskio malūnas.
Korporantai girnapusę perdavė saugoti pranciškonams ir taip simboliškai
padėkojo už tai, kad būtent pirmieji šio ordino vienuoliai prieš
750 metų pakrikštijo Lietuvos karalių Mindaugą.
Tikimasi, kad kitais metais susirinks daugiau žmonių. Talkos dalyviams
liko neišdildomų prisiminimų, o akcijos stebėtojams arba šiemet
nesuspėjusiems į talką vilniečiams atminty įstrigo laimingi dirbančių
žmonių veidai. Tai liudija ir vos pasibaigus akcijai pasipylę klausimai:
O kada kitąkart bus organizuojama kažkas panašaus?, Gal organizuokim
Vilnelės tvarkymą nuo Paplavų tilto iki pat žiočių? ir pan. Kaip
sako brolis Paulius, kol kas pastarosios idėjos įgyvendinti dar
neplanuojama, nes tokiai akcijai, matyt, reikėtų didesnės pačių
gyventojų iniciatyvos ir, be abejo, daugiau jėgos. Vis dėlto aišku,
kad žmonėms tokių akcijų tikrai labai reikia...
Šarūnė LAPINSKAITĖ
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"
|