| O
išaukštintoji Mergele Marija, melski už mus!
 |
Švč. Mergelės Marijos Ėmimas
į dangų (1460) |
Marijos giesmėje yra pranašiški
tiesos žodžiai, bylojantys, jog visais laikais pasaulyje yra ir
bus milijonai žmonių, kurie savo dvasiniame gyvenime Dievo Motinai
teikia išskirtinį dėmesį: Štai nuo dabar palaiminta mane vadins
visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas
yra Jo vardas! (Lk 1, 48 49).
Tikintieji, apmąstydami garbinguosius rožinio slėpinius, gali dėkoti
Dievui už išskirtinį Švč. Mergelės (su kūnu ir siela) paėmimą į
dangų ir taip pat jie turi progą prisiminti savo būsimąjį asmeninį
danguje išaukštinimą, kurio dėka bus įmanoma akis į akį regėti dangaus
Karalienę Mariją, apsisiautusią saule (plg. Apr 12, 1), angelų ir
šventųjų beribį džiaugsmą ir patį viešpačių Viešpatį, kuris nušluosto
kiekvieną ašarą nuo Dievo Avinėlio krauju išgelbėtųjų veidų, nes
daugiau niekados nebebus mirties ir jokio sielvarto, nes viskas,
kas buvo pirmiau, tas praėjo (plg. Apr 21, 4).
Kai Švč. M. Marija stovėjo prie Nukryžiuoto Jėzaus, Jos širdis galėjo
plyšti iš skausmo matant mirštantį savo Sūnų. Tačiau Ji Kryžiaus
kančių taurę gėrė pasitikėdama vien Viešpačiu. Ji, būdama be jokios
kaltės, drauge su Išganytoju aukojo savo kančią už mus visus. Todėl
ir Jos paėmimas į dangų buvo Jos Sūnaus prisikėlimo iš numirusių
tęsinys. Kaip pats Kristus, neturintis jokios nuodėmės šešėlio,
po kankinystės ir mirties prisikėlė ir buvo Dievo Tėvo išaukštintas
danguje, taip ir Marija, tiesa, ramiai užmigusi Viešpatyje, netrukus
buvo prikelta dangaus šlovėje, kad per amžius (šalia dieviškojo
garbės Sosto), garbindama Trejybę, galėtų veiksmingai užtarti klystančius
Žemės gyventojus.
O kad Ji, pasiekusi savo šlovės zenitą, skendi dieviškoje džiaugsmo
šviesoje ir tuo pat metu atsiliepia į mūsų maldas ir net pati mus
kartais moko, kaip reikia krikščioniškai gyventi šiuolaikiniame
pasaulyje, - mes tuo neabejojame. Garsiojoje Fatimoje per regėtoją
seserį Liuciją sykį Mergelė Marija kalbėjo apie atgailos rūšis.
Priminė, jog geriausia atgailos rūšis yra gerai atlikti savo pareigas
Atrodo, kas gi nežino, jog ką darai, turi visada daryti gerai arba,
jei nors truputį numatai, kad tas darbas ar užsiėmimas duos netinkamų
vaisių, tada susilaikyk nuo to atliekamo veiksmo. Bet jeigu šito
kartais, deja, nesuvokia mūsų Bažnyčiai priklausantys kai kurie
pavieniai asmenys, tuomet blogio pozicijos gali bent laikinai tik
sustiprėti.
Čia turiu omenyje vieną dvasininką (neseniai netekusį teisės eiti
kunigo pareigų), kuris, nepaisydamas bent minimalaus klusnumo savo
ordinarui, pateikė liberalių pozicijų besilaikančiam ir net neretai
kritiškai Bažnyčios atžvilgiu nusistačiusiam vienam dienraščiui
informaciją, kuria pasinaudoję to leidinio korespondentai tendencingai
rašė apie mūsų Bažnyčios padėtį.
Šiuo atveju nieko kito nelieka kaip tik prašyti Dangaus Motinos
pagalbos, kad Ji apšviestų to kunigo mąstymą ir motyvaciją, idant
jis paliautų daręs tai, kas nedera krikščioniui.
Švč. Mergele Marija, danguje amžina šlove vainikuota, priimk mūsų
maldas, kurias pirmiausia skiriame už kai kuriuos klystančius ir
kitus žmones klaidinančius mūsų brolius. Nuritink nuo jų galvų puikybės
karūnas ir suteik tikros atgailos ir išminties malonių. Dėkojame
Tau iš anksto, nes tikime - Tu vienaip ar kitaip atsiliepsi į šį
mūsų bendrą maldavimą. Dar kartą Tau sakome: ačiū, kad mus išklausai,
užtari ir mus visus prie savo mylinčios Širdies glaudi.
Kun. Vytenis VAŠKELIS
© 2003 "XXI amžius"
|