Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 20 d.
Nr.63
(1167)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Per Žolinę - švenčių gausa

Žolinė, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena, buvo švenčiama Krekenavoje

Eltos nuotrauka

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje buvo švenčiama viena gražiausių vasaros švenčių - Žolinė, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena. Šįmet šiai šventei buvo skirtos trys savaitgalio dienos.
Žolinė prieš trejus metus Seimo nutarimu įteisinta kaip valstybės šventė. Bažnyčiose, kurios turi Švenčiausiosios Mergelės Ėmimo į dangų titulą, vyko dideli atlaidai. Garsiausi iš jų - Pivašiūnų ir Krekenavos, taip pat Merkinės, Sintautų, Leipalingio, Veliuonos, Gelgaudiškio ir kitose bažnyčiose. Žolinės atlaidais ir stebulingu Dievo Motinos Marijos paveikslu garsėjantys Pivašiūnai šįmet šventė šio paveikslo vainikavimo 15 metų jubiliejų ir Pivašiūnų bažnyčios 355 metų sukaktį. 1988 m. rugpjūčio 14 dieną šviesaus atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo to laiko kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai susirenka pagarbinti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją Nuliūdusiųjų Paguodą, paprašyti dangiškos globos ir užtarimo.
Nuo pirmųjų krikščionybės metų pradėjus švęsti Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę, jai pritaikyta nemažai senųjų Žolinės papročių. Į bažnyčią nešami šventinti žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugos namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų.
Daug kur per Žolinės atlaidus po iškilmingų šv. Mišių buvo rengiami folkloro koncertai, liaudiški vaidinimai, vyko giminių susitikimai, mirusių giminaičių paminėjimai.
Štai Gargžduose vyko miesto 750 metų jubiliejaus šventiniai renginiai, kurie tęsėsi net keturias dienas. Šio garbingo jubiliejaus pasirengimui Gargždai išleido apie milijoną litų. Bene daugiausia lėšų pareikalavo centrinės aikštės rekonstrukcija - 615 tūkst. Lt. Joje ne tik pakeista danga, bet ir įrengtas fontanas, kuris, kaip tikimasi, taps miestiečių ir Gargždų svečių traukos vieta. Rekonstruotoje aikštėje galės vykti ir visi miesto renginiai bei šventės.
Be iškilmingo tarybos posėdžio, nusipelniusių žmonių pagerbimo, savaitgalį Gargžduose šurmuliavo ir įžymioji prekybininkų bei tautodailininkų mugė. Čia buvo rengiami ansamblių bei įvairių muzikos grupių koncertai.
Vienu įspūdingiausių šventės renginių tapo 750-ies cepelinų virimas. Gargždiškiai nuo seno didžiuojasi šiuo patiekalu, tad ir miesto šventės be jo, sako, neįsivaizduoją. Atėjusieji į šį renginį galėjo gauti ne tik įvairių prizų ar staigmenų, bet ir už dyką paragauti jubiliejinių cepelinų. Beje, nuo šiol visus atvykstančius į Gargždus pasitiks riboženklis. Juo tapo apie 100 tonų sveriantis akmuo su užrašu “Gargždai”. Jis pastatytas prie rytinio įvažiavimo į miestą.
500 metų sukaktis šventė Leipalingio ir Svėdasų miestelių gyventojai. Juos ir jų kraštiečius, susirinkusius į šventę, pasveikino prezidentas Rolandas Paksas. Jis sveikinime rašė džiaugiąsis kartu su Leipalingio ir Svėdasų žmonėmis, nuo šiol turinčiais ir savo miestelių herbus.

Pagal Eltą

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija