Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 22 d.
Nr.64
(1168)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Liudijimai
Ora et labora
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Iš geros širdies

Jonas Petras Kedys įteikia pinigines dovanas gausių šeimų mamoms

Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos

Ne vieneri metai Lietuvoje gimstamumas mažėja, mūsų tautiečių miršta daugiau negu gimsta. Manoma, kad viena tokio reiškinio priežasčių - sunki mūsų šalies ekonominė, socialinė padėtis. Nes išlaikyti, materialiai aprūpinti, išmokslinti nors vieną vaiką daug kainuoja, o ką kalbėti apie dvi, tris ar dar daugiau atžalų. Nemažai tėvynainių, ypač jaunimo, laimės ieškoti vyksta į užsienio šalis. Dažniausiai nelegaliai, o tai reiškia, kad ten jie dirba vergiškose sąlygose, to krašto mastais kone pusvelčiui. Bet ir toliau vyksta, nes ir tokiomis sąlygomis ten galima šiek tiek užsidirbti, negu nieko neturėti savo gimtojoje tėvynėje. Kai kurie lietuviai grįžti į namus nė neketina.
Todėl ypač gerbtinos tos mūsų šeimos, kuriose auga trys, penki ar dar daugiau vaikų. Kai kurios jų vos pajėgia sudurti galą su galu, kai kurių tėvai neturi darbo, pašalpos labai menkos. O įvairios valdžios, be paguodimų, padrąsinančių žodžių ir tuščių pažadų, daugiau iš esmės mažai kuo padeda.
Apie tas gausias šeimas, jų rūpesčius buvo kalbėta Kauno miesto savivaldybėje įvykusiame gausių šeimų susitikime. Į jį suvažiavo tokių šeimų tėvai su savo atžalomis iš visos Lietuvos - Biržų, Mažeikių, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio, Kauno bei kitų rajonų ir miestų.
Garbingiausias šventės svečias, o gal tiksliau - šeimininkas, tą dieną buvo Lietuvos išeivių atstovas, gyvenantis Australijoje, Jonas Petras Kedys. Visą gyvenimą daug ir sąžiningai dirbęs, dėjęs centą prie cento, jis sukaupė šiokių tokių santaupų. Dabar nemažą jų dalį aukoja Lietuvoje gyvenančioms nepasiturinčioms daugiavaikėms šeimoms paremti. Tai jis daro jau šeštus metus. Žinoma, visų tokių šeimų problemų išeivijos lietuvis altruistas nepajėgs išspręsti, tačiau ir šis gražus žingsnis ne vienai šeimai teikia nors šiokios tokios dvasinės, materialinės atgaivos. Garbusis svečias (beje, jis lietuviškai kalba be jokio akcento) apgailestavo, kad iš 300 gautų prašymų dėl paramos jis galėjęs patenkinti nedidelę jų dalį... Sunku buvę nuspręsti, kam skirti pašalpą, – teko rinkti duomenis seniūnijose, kalbėtis su tėvais, jų vaikais.
Šventėje dalyvavęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvena daug turtingų žmonių, jie taip pat galėtų ištiesti dosnesnę ranką daugiavaikėms šeimoms, kaip tai daro jo bičiulis J.Kedys, kuris randa kelią į Lietuvą net per tūkstančių kilometrų nuotolius. Beje, mons. A.Svarinskas su J.Kedžiu prieš kurį laiką susipažino kaip tik Australijoje, ir šioji draugystė tęsiasi ligi šiol. Garbusis dvasininkas svarstė, kad sukurti visuomenę, kurioje niekam nereikėtų materialinės pagalbos, yra sudėtinga, gal net neįmanoma. Štai ir turtingoje Amerikoje tokios paramos daugeliui reikia, ten veikia daug įvairių labdaros fondų. Tad ir mes nepamirškime, kad savo artimą reikia mylėti kaip patį save, į pirmą vietą iškeliant žmogaus dvasines vertybes. O per jas ateisiančios ir kitos.
Kauno mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius (beje, į susitikimą atėjęs su savo mažuoju Kazimieru) J.Kedį pavadino gerumo ambasadoriumi. Tas gerumas, šildąs ne vieno lietuvio širdį, ir toliau teikia vilties. Garbiajam geradariui vicemeras įteikė Padėkos raštą.
J.Kedys penkiolikos daugiavaikių šeimų atstovėms motinoms iš Kauno, Biržų, Mažeikių, Tauragės, Ukmergės, Vilkaviškio, Raseinių, Panevėžio rajonų, Telšių, Klaipėdos, Jurbarko, Skuodo įteikė vokus, kurių kiekviename šlamėjo po 1500 litų. Tokia, svečio žodžiais tariant, kuklia labdara buvo pagerbtos Kazlauskų šeima iš Raseinių, Petrikaičių iš Skuodo ir kitos šeimos.
Šis J.Kedžio gausių šeimų pagerbimas buvo šeštasis. Ateityje laukia dar ne vienas. Taip pat - su dovanomis ir palinkėjimais.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija