Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 22 d.
Nr.64
(1168)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Liudijimai
Ora et labora
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos dešimtmečiui (1993-2003)
OKUPACINĖ KARIUOMENĖ LIETUVOJE

(Tęsinys. Pradžia Nr. 62)

IV dalis

„ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO” KAREIVIŠKAIS BATAIS

Okupacinės kariuomenės kareiviai pasirengę susidoroti su Lietuvos
Laisvės lygos mitingo, skirto Molotovo-Ribentropo protokolo pasirašymui pasmerkti, dalyviais Vilniuje, Gedimino aikštėje

LLL reikalauja – Sąjūdis galvoja. Galima iškelti klausimą, kaip ir kada Lietuvos laisvės lygos antiokupacinės idėjos tapo Lietuvos valstybine politika. Į tai atsakyti ir lengva, ir sunku. Sovietinės kariuomenės statusas Lietuvoje 1988-1989 metais buvo visuomeninių-politinių organizacijų nuolatinio dėmesio objektu. Iš esmės išsiskyrė trys pozicijos: nuosekli antiokupacinė (atstovaujama Lietuvos laisvės lygos, „Jaunosios Lietuvos”, Lietuvos demokratų partijos, Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos krikščionių demokratų partijos), nacionalinių-respublikinių interesų gynimo (atstovaujama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio) ir sovietinės karinės sistemos tobulinimo (atstovaujama LKP).
Nuo 1988 metų okupacinės kariuomenės išvedimo nuolat reikalaudavo Lietuvos laisvės lyga (toliau - LLL). Ši organizacija po 1988 metų lapkričio viešai kėlė reikalavimą, kad pasitrauktų okupacinė kariuomenė. Prie šios pozicijos prisijungė Lietuvos Helsinkio grupė ir susikūrusios naujos politinės organizacijos: Lietuvos demokratų partija, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir S. Buškevičiaus vadovaujama LTJS „Jaunoji Lietuva”. Jų pozicija nuolat buvo grindžiama reikalavimu likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto padarinius: išvesti „sovietinius karinius dalinius iš 1939-1940 m. okupuotų teritorijų”, atkurti Latvijos, Lietuvos ir Estijos nepriklausomas valstybes ir remiantis 1949 metų Ženevos konvencija, draudžiančia šaukti į okupacinę kariuomenę okupuotų valstybių piliečius, nutraukti šaukimą į kariuomenę.