Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 27 d.
Nr.65
(1169)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kolpingo kolegijoje - apie verslą

Kauno Kolpingo kolegija pakvietė į konferenciją ,,Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos Sąjungą kontekste”. Konferencijai pirmininkavo doc.dr.Sigitas Daukilas bei Kolpingo kolegijos direktorė Leticija Juraškienė. Direktorė pasveikino susirinkusius dalyvius ir pradėjo konferenciją.
„Efektyviausia verslo plėtros perspektyva yra žinių ekonomikoje,- sakė direktorė.- Tai jau mokymo institucijų veiklos sritis - prisidėti prie mūsų žinių visuomenės kūrimo ir jos sėkmingos veiklos. Šiuo metu mokymo institucijos ir mes ypač stengiamės orientuotis ne vien į profesinių žinių perteikimą, bet kreipiame didelį dėmesį į bendrųjų gebėjimų lavinimą, kad kiekvienas mūsų absolventas galėtų pats atsirinkti ir susirasti informaciją, žinias, ugdytis naują profesinę kompetenciją. Kokios kompetencijos reikia šiandien, kokios tos kompetencijos reikės perspektyvoje, plečiantis verslui? Tai galime numatyti tik diskutuodami“.
Kolpingo kolegijos veikla ir mokymas visada akcentavo moralę, etiką ir panašias vertybes, todėl neatsitiktinai pirmąjį pranešimą ,,Verslas Bažnyčios socialiniame mokyme” skaitė Kolegijos kapelionas kun. Remigijus Kuprys: „Sunku kalbėti tokia tema, nes moralinės filosofijos reikalavimai visoms sferoms yra aukšti, idealistiniai, o realybėje esti visai kitaip, net ir toje moralėje, kuri susijusi su verslu“.
Krikščionis turi aukštesnius reikalavimus, idealus ir stengiasi juos įgyvendinti. Egzistuoja ir krikščionio verslininko sąvoka, jo darbas skiriasi nuo verslininko nekrikščionio. Bažnyčia, atsiribodama nuo verslo, atsiriboja ir nuo to, kas būdinga verslui, t.y. nuo konkurencijos, nuo ekonominio gyvenimo. Tuo Bažnyčia parodo, kad šiuo klausimu turi savo aiškią poziciją ir gan griežtus reikalavimus krikščionims, kurie nori dalyvauti versle. „Man tai imponuoja, - sakė kunigas. - Nes Bažnyčia, išpažindama antgamtinį, anapusinį tikėjimą, dimensijas, realiai vertina ir šitą realiją“.
Krikščioniškos etikos reikalavimai verslui, kad ir koks jis būtų – stambus, vidutinis, smulkus – ir kad ir kur jis būtų, - Europos Sąjungoje, Afrikoje ar Amerikoje - nėra nekintantis. Visi puikiai žinome, kad Europos Sąjunga artimiausiu metu išliks krikščioniškų valstybių sambūriu. Bet visą Europą vadinti krikščioniška būtų problemiška. Pavyzdžiui, penktadalis Prancūzijos piliečių yra gimę ne Europoje. Panaši padėtis ir Vokietijoje. Bet kol kas Europą dar galima vadinti krikščioniška, ir Europos centrui dar tinka krikščioniška etika. Pagal ją, visi kontraktai turi būti sudaromi sąžiningai ir jų reikia laikytis. Kainų ir įkainių realumas ir teisingumas – kitas klausimas. Gautas pelnas priklauso verslininkui, kurį pagal bažnytinę moralę jis gali naudoti visiškai savo nuožiūra, vadovaudamasis krikščioniška morale ir sąmoningumu. Kunigas priminė, kad, nutraukiant kontraktus, turi būti atlyginami su tuo susiję nuostoliai ir kitos išlaidos. Tradiciškai yra pripažinta, kad visi valstybės įstatymai ir potvarkiai, susiję su verslu, krikščionį verslininką įpareigoja pagal sąžinę. Krikščionis yra įpareigotas nesilaikyti tik tų valstybės nuorodų, kurios prieštarauja krikščionio sąžinei ir prigimtinėms teisėms. Krikščionis stengiasi ne tik pats būti moralus versle, bet ir atsiriboti nuo amoralaus arba nekrikščioniško verslo.
Kunigas išdėstė savo nuomonę ir apie lizingą. Dalyvaudamas šiame procese, krikščionis turi būti sąmoningas dėl savo mokumo. Čia galima prisiminti Dievo įsakymą: „Nekalbėk netiesos“. Tai daugiau vidiniai arba sąžinės dalykai. Versle šio įstatymo laužymas įgauna išorinę formą arba materializuojasi. To pasekmė – įvairios apgaulės, suktybės, išankstiniai neteisingi sumanymai, įstatymų apėjimai, atlyginimai vokeliuose ir t.t. „Bet kokios verslo sutartys turi būti sudaromos laisvai, lygiateisiškumo principu, - sakė kun. R.Kuprys. - Paslaugos arba prekės kaina turi turėti savo moralinę vertę, ji neturi nuskriausti nė vieno verslo dalyvio: nei gamintojo, nei realizuotojo, nei vartotojo, nei konkurento“. Kaina turi dar ir savo reguliuojamą funkciją versle. Kainų politiką gali imtis reguliuoti valstybė, bet tuomet visos valstybės nuorodos galioja krikščioniui verslininkui vėl pagal sąžinę.
(nukelta į 16 p.)
(atkelta iš 5 p.)
Kunigas mano, kad, reguliuodama arba darydama įtaką verslui, valstybė iš dalies sudaro sąlygas arba gimdo įvairius nesveikus reiškinius, pvz., kontrabandą ir t.t. Valstybei daugiau turėtų rūpėti socialinis gėris, bendras gėris, o ne ekonominiai klausimai. „Pirmiausia turi būti žmogus kaip nepakartojama vertybė“, - įsitikinęs kunigas.
Ignoruoti žmogų būdinga ne tik verslui, bet ir ekonomiškai vartotojiškai kultūrai. Šiandien mūsų gamintojas arba verslininkas yra atskirtas nuo kūrybos, šiandien jis turi tiktai štampuoti, jis versle jau nebėra kūrybiškas. Etikai, filosofijai svarbus ir klausimas, ne tik atsakymas, problema, ne vien jos sprendimas.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto profesorius Algis Krupavičius kalbėjo apie iššūkius ir galimybes einant į Europos Sąjungą. Profesorius teigė, kad labai optimistiškai žiūri į ateitį. Jei Lietuvos žmonės nebūtų aktyvūs, mes galėtume kalbėti apie totalią pasitikėjimo krizę: pradedant socialinėmis institucijomis, baigiant politinėmis ir galų gale – pasitikėjimu vieni kitais. „Man įdomus tas faktas, kad žmonės Europos Sąjungoje mato naudą valstybei, šaliai, visuomenei, bet nemato konkrečios naudos sau asmeniškai, individualiai. Toks naudos neįasmeninimas rodo, kad žmonės nėra pakankamai informuoti, supažindinti su būdais kaip tą valstybės naudą paversti realia žmogiška nauda. Realiai žiūrint, jei žmogus nesugebės gauti individualios naudos, tai ko einame į Europos Sąjungą? Juk tuomet nebus naudos ir valstybei. Šitas momentas yra labai svarbus. Kitas momentas – bendras pasitikėjimas Europos Sąjunga. Mes galbūt ne skeptikai, bet realistai, - sakė prof. A.Krupavičius.
Profesorius pasakojo, kad prieš referendumą jam teko pervažiuoti didelę dalį Lietuvos, pamatyti, kokia ji iš tikrųjų yra graži, ir išgirsti labai daug mitų apie Europos Sąjungą. Vienas jų – mokesčiai. Žmonės bijo mokesčių augimo, nes finansų sektoriuje trūksta informacijos. Ko nori iš mūsų Europos Sąjungos analitikai? Reikia mažinti tiesioginius mokesčius ir skirti dėmesį mokesčių progresyvumui. Kita veiklos sritis - paskolos, vertybinių popierių birža, bankų finansavimas ir t.t.
Tema „Tolygi ekonomikos plėtra ir jos įgyvendinimo principai“ pranešimą skaitė VU KHF Sociokultūrinių tyrimų instituto direktorius prof..dr.Remigijus Čiegis. Iš tiesų mūsų verslas negali būti neetiškas, negalima neįvertinti ir ekologinio aspekto. Mūsų visuomenėje, kuri jau įžengė į XXI amžių, į naują tūkstantmetį, turėtų susiformuoti ir naujas požiūris į mus supančią aplinką, į mokslo ir technikos pažangą, kuri kas dieną keičia mūsų gyvenimą, į įvairių kultūrų ir tradicijų integraciją, tolesnę ekonomikos raidą. Tam, kad galėtume toliau judėti teisinga kryptimi, kad galėtume teisingai pasirinkti tą kryptį, mums reikalinga nauja globali ekonomikos teorija, kuri atsakytų į tuos klausimus, į kuriuos klasikinėje ekonomikos teorijoje nėra išsamiai atsakyta.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Vytautas Šileikis kalbėjo tema „Verslo informacinė ir teisinė aplinka“. Pagrindinė PPAR misija yra padėti verslo bendruomenei susivokti konkurencinėje aplinkoje. O laiko faktorius yra vienas svarbiausių, siekiant laimėti konkurenciją. Versle laimi tas, kuris yra lankstus ir greitas, o tą užtikrina greita orientacija informacinėje ir teisinėje aplinkoje. V.Šileikis kalbėjo ir apie regioninę plėtrą. Rūmai padeda verslininkams susipažinti su projektais, garantuojamas pačių verslininkų dalyvavimas keičiant teisinę verslo darbo apimtį. Verslininkams suteikiama informacija apie verslo sąlygas įvairiose pasaulio šalyse. Vykdomi projektai dėl laikinos prekybos, garantuojamas priėjimas prie verslo duomenų bazės: internetas, katalogai, biblioteka. Sukurta originali informacinė sistema socialinei partnerystei aptarnauti, finansinė pagalba verslui: informacija apie Europos Sąjungos programas, fondus, ugdomi verslininkų gebėjimai rengti šitas programas, teikiama informacija apie vietines verslo rėmimo priemones.
Europos verslo bendrija yra teisinė, jos pagrindą sudaro visų Europos bendrijų teisės ir jų taikymo visuma. Visi aktai laikomi kaip neginčijamas faktas. Europos Sąjungos teisės šaltiniai susideda iš pirminės ir antrinės teisės. Verslo atžvilgiu, Europa integruojasi į Lietuvą, o ne Lietuvos verslas į Europą, nes čia, konkurencijos prasme, yra laisva vieta. Europos sąjungos įmonės jau seniai yra tam pasirengusios. Mūsų tikslas – paversti tą integracijos naudą asmenine nauda. „Reikia stengtis, kad pereinamasis laikotarpis neįneštų tokios didelės sumaišties, kaip kitose šalyse, tapusiose narėmis anksčiau“, - pažymėjo V.Šileikis.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija