Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 27 d.
Nr.65
(1169)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Jungtinės Tautos kapituliuoja?

Bagdade per sprogimą prie Jungtinių Tautų biuro žuvęs specialusis JT atstovas Irake brazilas Serdžijus Vieira de Melas buvo pats realiausias kandidatas pakeisti dabartinį JT generalinį sekretorių

Po sprogimo Jungtinių Tautų būstinėje Irake po pastato griuvėsiais vis dar randami žuvusiųjų kūnai. Dar nežinomas tikslus aukų skaičius, nors jau rasta 25 žuvusiųjų kūnai. Kaip pabrėžė JT atstovas Salimas Lounas, jau prasidėjo dalinis JT misijos Irake darbuotojų evakavimas į Jordaniją. Pabrėžiama, kad šis teroro aktas prieš Jungtinių Tautų civilinę instituciją buvo pats didžiausias per visą 58 metų JT veiklos istoriją. Ypač pasaulio visuomenę sukrėtė JT atstovo Irake brazilų diplomato Serdžijaus Vieiros de Melo žūtis. Šis diplomatas buvo karštas Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos tiekimo Irakui šalininkas. Apžvalgininkai pažymi, jog šiuo metu JT Irake neatlieka jokio kito vaidmens, kaip tik vykdo programą „Maisto produktai mainais už naftą“. Tos pagalbos dėka nuo bado mirties jau išgelbėta tūkstančiai Irako gyventojų. Tuo tarpu islamo ekstremistai ir buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino šalininkai neslepia, kad jie keičia kovos taktiką ir puolimo taikiniais pasirenka civilius objektus. Taip buvo susprogdintas Bagdado vandentiekis ir einantis į Turkiją naftotiekis. Dabar pasigirdo grasinimai susprogdinti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus būstinę. Šios organizacijos atstovai jau pareiškė apie galimybę palikti Iraką.

Britų mokslininko mirtis gali turėti įtakos Didžiosios Britanijos politinei situacijai
Britų mokslininkas Deividas Kelis

Sausio 28-ąją JAV prezidentas Dž.Bušas Kongrese skaitė kasmetį pranešimą apie padėtį šalyje. Pagrindine šio pranešimo tema tapo S.Huseino režimo keliama grėsmė bei galimas amerikiečių atsakas. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras, britų slaptųjų tarnybų surinktais duomenimis, dar 2002-ųjų rugsėjį tvirtino neva Irakas pajėgus be jokios kitos valstybės pagalbos per penkerius metus sukurti branduolinį ginklą, o įsikišus kokiai nors kitai šaliai, šis procesas tetruktų vos metus ar dvejus. Tačiau ir neturėdamas branduolinio ginklo Irakas kelia grėsmę ne tik Persijos įlankos šalims, Turkijai, Graikijai ir Izraeliui, bet ir Kipre dislokuotiems britų kariams. Cheminio ar biologinio ginklo S.Huseinas esą galėtų griebtis net per 45 minutes.
T.Bleiro pranešimas parlamente privertė JT Saugumo Tarybą 2002 m. lapkričio 8-ąją priimti 1441 rezoliuciją, kuri įpareigojo Irako vadovybę nedelsiant įsileisti JT pareigūnus ir per 30 dienų pateikti dokumentus apie draudžiamų tipų ginklų kūrimą. S.Huseinas dvylikos tūkstančių puslapių deklaraciją suspėjo pateikti laiku, tačiau joje nė žodžiu neužsiminta apie masinio naikinimo ginklus. Du mėnesius Irako teritorijoje dirbę JT inspektoriai neaptiko nei masinio naikinimo ginklų slėptuvių, nei jo gamybai būtinų komponentų saugyklų. Nebuvo rasta ir iki 1991-ųjų Irake buvusių nuodingųjų medžiagų bei infekcinių ligų sukėlėjų atsargų. Bagdadas teigė, kad jas jau seniai sunaikino, tačiau to įrodyti arba nesugebėjo, arba paprasčiausiai nenorėjo.