| Dėl
Moldovos likimo
Moldavija, 1990 metais dar sovietinė
respublika (įkurta po Besarabijos aneksijos pagal Stalino-Hitlerio
susitarimą), pirmoji pasaulyje savo parlamento sprendimu pripažino
atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Toks buvo Kovo 11-osios aidas
Kišiniove, paskatinęs tuometinės Moldavijos SSR dar nedemokratiškai
rinktą parlamentą pasielgti jau nepriklausomai, nepaisant Kremliaus
pykčio.
Tolesnis Moldovos kelias į tikrą nepriklausomybę buvo apsunkinamas
imperinio centro pastangų kiršinti, skaldyti, galų gale okupuoti
dalį šalies, vadinamąją Uždniestrę, laikant ten Rusijos keturioliktąją
armiją ir visokiais pretekstais delsiant ją išvesti, nors oficialiais
tarptautiniais įsipareigojimais Maskva turėjo tai padaryti iki 1998
metų, po to iki 2000-ųjų, dabar jau iki šių metų pabaigos. Per tą
laiką svetimos kariuomenės priedangoje Uždniestrėje buvo sudaryta
antidemokratinė korumpuota Rusijos marionečių valdžia su savarankiška
kontrabandine-mafine ekonomika Europos Tarybos apibūdinamoje beteisėje
erdvėje ir su vietinių karaliukų pretenzijomis diktuoti valią bejėgiam
Kišiniovui. Dalis Moldovos politikų su vyraujančia kompartija ir
dabartiniu šalies prezidentu vis tikėjo, kad būtent Rusija padės
išspręsti jos pačios sukurtą konfliktą. Šiemet atėjo praregėjimas.
Moldovos vadovai pareiškė apie siekį integruotis į Europos Sąjungą
(Rusija skelbia: tiktai kartu su mumis!), o tarptautinės organizacijos
pareikalavo baigti svetimos kariuomenės neišvedimo ir didžiulės
ginkluotės neišgabenimo komediją. Ši iš tiesų yra politinė ir socialinė
tragedija mažai Europos šaliai, nuvarytai į patį ekonomikos dugną
viso žemyno mastu.
Taip šiemet pavasarį lyg ir pradėta vežti ginkluotė ir kariuomenė
iš Moldovos į Rusiją, bet ir tuoj, birželio 15 dieną, sustabdyta
vietinio apsišaukėlio Uždniestrės prezidento įsakymu. Pasauliui
teikiamas paveikslėlis apie tariamai bejėgišką, negalinčią pajudėti
Rusijos kariuomenę ir prezidentą Smirnovą, kuris galingesnis už
prezidentą Putiną. Dabar Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija
praneša, kad ji įkalbinėja Tiraspolio valdžią, žodžiais truputį
rūstauja dėl pastarosios blogo elgesio, bet ir konstatuoja, kad
sugaišinus du mėnesius Rusijos kariuomenė nebegalės iškeliauti pagal
Porto viršūnių susitarimą ligi metų pabaigos. Taigi katinas Vaska
(Maskvoje ir Tiraspolyje) ramiai klausosi aukštų europinių pabarimų
ir toliau ėda pavogtus lašinius Moldovos nepriklausomybę.
Lietuva turėtų prisiminti 1990-1991 metų solidarumą bendrame kelyje
į bendrą tikslą ir daugiau remti Moldovą projektuojamose Europos
Sąjungos naujosios kaimynystės iniciatyvose bei visose tarptautinėse
organizacijose.
Vytautas LANDSBERGIS,
Seimo narys,
buvęs aukščiausias
valstybės pareigūnas
© 2003 "XXI amžius"
|