Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 3 d.
Nr.67
(1171)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Istorija ir dabartis
Valstybė ir Bažnyčia
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuva paminėjo dešimtmetį be svetimos kariuomenės

Minėjime dalyvavo (iš kairės): Seimo narys Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, prezidentas Rolandas Paksas,
premjeras Algirdas Brazauskas ir kt.

Sekmadienį, paskutinę vasaros dieną, Lietuva paminėjo dešimtąsias metines, kai iš nepriklausomybę atkūrusios valstybės išvestas paskutinis Rusijos armijos dalinys. Šventiniai minėjimo renginiai prasidėjo Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Čia išsirikiavus Lietuvos kariuomenės daliniams ir skambant himnui, buvo pakeltos Lietuvos vėliavos.
„Mūsų tauta, kentusi skriaudas ir netektis, tačiau visada gyvenusi laisvės viltimi, lygiai prieš dešimt metų atvertė dar vieną, nepaprastai svarbų savo istorijos puslapį“, - iškilmingoje valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Šioje, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dešimtosioms metinėms skirtoje ceremonijoje taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės, Seimo nariai, kariuomenės vadai, užsienio šalių ambasadoriai.
Rusijos kariuomenės išvedimas buvo vienas didžiausių atgimstančios Lietuvos diplomatijos išbandymų ir laimėjimų. Realios laisvės pradžia, sakė aikštėje susirinkusiems iškilmių dalyviams prezidentas R.Paksas. Pasak jo, šiandien jau net sunku įsivaizduoti anų dienų realybę: keli šimtai karinių objektų, dešimtys tūkstančių svetima uniforma vilkinčių kareivių. Ir tai anaiptol nebuvo teorinė grėsmė - juk Lietuvos žmonės išgyveno 1991 m. sausio 13-osios nakties baisumus. Kariuomenės išvedimas vainikavo Lietuvos laisvės bylą ir padėjo pamatus naujiems mūsų valstybės santykiams su kaimyninėmis šalimis. Didžiulės reikšmės šiam procesui turėjo ir lanksti valstybės politika, ir visos tautos valia. Prezidentas taip pat paminėjo didelę paramą, kurios tada šalis sulaukė iš užsienio valstybių, vadovų bei ambasadorių, iš tarptautinių organizacijų. „Po dešimties metų, kurie praėjo nuo to laiko, kai iš Lietuvos išriedėjo paskutinis svetimos kariuomenės vagonas, esame visaverčiai pasaulio bendruomenės nariai.
Šiandien su pasididžiavimu žvelgiame į mūsų - laisvos Lietuvos - karius. Prieš dešimt metų dar sunkiai įsivaizdavome, kad kariai, kurių uniformas puošia Lietuvos simbolika, taps realia valstybės laisvę ir saugumą ginančia jėga. Mes žengiame pirmyn, ir kartu su kitomis šalimis, kurių bendrijoje esame laukiami, dalijamės atsakomybe už pasaulį. Tai didžiulis mūsų valstybės laimėjimas ir įpareigojimas“, - pabrėžė šalies vadovas.
Lygiai prieš dešimt metų Lietuva parašė paskutinę istorinio puslapio eilutę - po pusės amžiaus paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas išdundėjo į rytus su savo amunicija ir ideologija, Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems kalbėjo Seimo Pirmininkas A. Paulauskas. „Jų nėra jau dešimt metų. Tai mūsų diplomatų, karių, visų mūsų nuopelnas. Tačiau nesidalykime nuopelnų - didžiuokimės jais“, - sakė A. Paulauskas.
Dešimties metų senumo įvykius prisiminė ir ministras pirmininkas A. Brazauskas. Po 1990 metų kovo 11-osios laisvės ir nepriklausomybės apsisprendimo Lietuva dar turėjo nueiti ilgą ir nelengvą kelią. Svetimos kariuomenės išvedimas, pasak A. Brazausko, nebuvo momentinis dalykas. Tai buvo sudėtinga procedūra, kai buvo išnaudojamos visos diplomatijos formos, asmeniniai ryšiai. Premjeras minėjo didelį darbą tuomet nuveikusius diplomatus ir derybininkus, kurie to neturėjo iš ko mokytis, nebuvo jokio panašaus patyrimo. Mat laisvę varžiusi svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta net metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos. Premjeras A. Brazauskas sakė gerai prisimenąs tą dieną, kai Kenos geležinkelio stotyje paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas kirto sieną. Čia paskutiniųjų karių laukė simbolinės vaišės, tačiau tada iš Kauno vėluojančio traukinio buvo nutarta nė nestabdyti.
Okupacinės kariuomenės padarytą žalą, diplomatinį smurtu įsitvirtinusios kariuomenės išvedimo derybų kelią priminė ir tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Žuvusiųjų už laisvę ir nepriklausomybę atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Iš Nepriklausomybės aikštės iškilmingai išneštų gėlių buvo padėta Laisvės gynėjų memoriale Antakalnyje, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko žūties vietoje ir ant Nežinomojo kareivio kapo Rasų kapinėse.
XVIII amžiaus istorinė patranka iššovė tris salves: žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvai ir jos žmonėms bei Lietuvos laisvei.
Kaune tą pačią dieną buvo aukojamos šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje, bei Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Vienybės aikštėje veikė ginkluotės ir kovinės technikos paroda. Karo muziejaus sodelyje buvo pakelta Vyčio kryžiaus vėliava. Renginiuose dalyvavo prezidentas R.Paksas. Prezidento rūmuose Kaune šalies vadovas susitiko su Krašto apsaugos ministerijos, Kauno įgulos, Kauno apskrities ir miesto vadovybe, aukštųjų mokyklų rektoriais.
Kauniečiai taip pat galėjo apsilankyti Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Šio bataliono teritorijoje prieš dešimt metų buvo įsikūręs Rusijos karinis dalinys, iš kurio išvyko paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas.
Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Algirdo batalionas ir Artilerijos batalionas sekmadienį organizavo bėgimą su fakelais maršrutu Rukla-Jonava.
Visuose sausumos kariuomenės daliniuose, išskyrus Ruklą, kur vyko šventinis bėgimas, sekmadienis buvo paskelbtas Atvirų durų diena. Visi pageidaujantieji galėjo pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis tarnauja kariai, susipažinti su dalinių istorija, aplankyti batalionų muziejus.

Pagal Eltą
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija