| Už
krikščionišką Lietuvą!
Pagerbimo, padėkos ir vilties eisena rugsėjo 7 dieną
|
Eisenoje iš Tytuvėnų TFP delegacijos nešama
Fatimos Dievo Motinos statula
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
|
Nuo seniausių laikų žmonės su malda
lūpose ir kokiu nors prašymu širdyje eidavo į Šiluvą, o dažnas kelio
dalį eidavo keliais. Aplink bažnyčią einančiųjų keliais dar ir dabar
galima pamatyti. Intencijos būdavo irgi įvairios: sveikatos sau
ar artimui maldavimas, prašymas saugoti vaikus nuo nelaimių, neleisti
nutolti nuo doros, neprarasti tikėjimo ar išsaugoti šeimą. Kai kurie
žmonės tai darydavo iš padėkos už patirtas malones. Ir taip šimtmečiais
Lietuvos žmonės keliavo į Šiluvą pas visų Motiną su tikėjimu ir
viltimi, jog bus išklausyti ir išgirsti.
Prisimindami ir Eucharistijos bičiulių eisenas sovietiniais metais
iš Tytuvėnų į Šiluvą ir tų eisenų dalyvių persekiojimus, jausdami
padėką Dangiškajai Globėjai už atgautą nepriklausomybę ir tiems,
kurie, nebijodami persekiojimų, prisidėjo prie tikėjimo ir laisvės
vilties išsaugojimo, Kelmės sąjūdiečiai nutarė pakviesti žmones
eiti pėsčiomis su malda iš Tytuvėnų į Šiluvą. Tokiu būdu buvo siūloma
pareikšti padėką ir pagarbą visų mūsų Motinai, pagerbti ir prisiminti
tuos, kurie dirbo, aukojosi, žuvo, kentėjo dėl Tėvynės laisvės vilties
ir tikėjimo išsaugojimo, su viltimi prašyti Dievo palaimos ir Marijos
globos Lietuvai, kad Lietuvos žmonės nenutoltų nuo krikščioniškųjų
vertybių, be kurių nesukursime gražesnio gyvenimo.
Šiai idėjai pritarė ir tuomečiai Kelmės, Tytuvėnų, Šiluvos kunigai,
Lietuvos Sąjūdžio vadovai, tarptautinė katalikiška Tradicijų, šeimos
ir nuosavybės gynimo (TFP) organizacija. Reikėtų priminti, jog TFP
organizacija pirmoji ištiesė Lietuvai pagalbos ranką: per 130 dienų
po peticija, reikalaujančia pripažinti Lietuvos teisę į valstybingumą,
buvo surinkta 5,3 mln. parašų. Parašai buvo renkami visuose žemynuose.
TFP ypatingą reikšmę teikia Marijos perspėjimams žmonijai, išsakytiems
pasirodymo Fatimoje metu. Susitikimų su Lietuvos žmonėmis metu organizacijos
nariai kalba apie tuos perspėjimus, ragina nenutolti nuo Katalikų
Bažnyčios, kelia kunigo reikšmę bažnyčioje ir žmogaus gyvenime.
TFP pastangomis lietuvių kalba išleista daug knygelių apie Marijos
pasirodymą Fatimoje 1917 metais.
Su šios organizacijos vadovais buvo sutarta, kad bent septynerius
metus eisenose dalyvaus TFP delegacijos ir jos neš Fatimos Dievo
Motinos statulą. Vėliau šis susitarimas pratęstas iki dešimties
metų.
Ir taip prieš dešimt metų, ankstų rugsėjo pirmo sekmadienio rytą,
susirinkome Kelmėje prie teismo pastato, kur už eisenų organizavimą
sovietmečiu buvo teisiama s. G.Stanelytė, prisiminėme teismo farsą,
iškastus griovius aplink pastatą (suvaidintas remontas), po to Atgimimo
aikštėje įvyko trumpas Sąjūdžio mitingas, kurio metu skambėjo dainos,
giedant himną buvo iškelta tautinė vėliava. Žmonių buvo nemažai,
o dar daugiau radome Tytuvėnų vienuolyno kieme.
Po trejų metų rinkimosi prie teismo pastato atsisakėme, tačiau kasmet
Atgimimo aikštėje vyksta trumpas Sąjūdžio mitingas, iškilmingai
sutinkami vyskupai, kiti eisenos svečiai ir dalyviai, iškeliama
tautinė vėliava, skamba dainos. Tradicinė eisenos dalyvių daina
tapo Aš pasėjau ąžuolą, dar vadinama Tegyvuoja Lietuva, Kristaus
meilės apšviesta. Eisenos nuolatinis dalyvis yra prof. V.Landsbergis.
Idėjai atgaivinti sovietmečiu kiaulių marais, teisminiais persekiojimais
ir kitokiais būdais slopintas eisenas pritarė ir kiti buvę Seimo
nariai: K.Kryževičius, Eucharistijos bičiulių eisenų sovietmečiu
dalyvis, K.Kuzminskas, P.Katilius ir kt., taip pat ir sovietmečiu
organizuotų eisenų dalyviai. Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovų
dalyvavimas jose sureikšmino eisenas, jos tapo maldos eisenomis,
kokiomis būdavo ir gilioje senovėje.
O kad reikia ieškoti pagalbos, rodo kasdienis gyvenimas. Žiniasklaida
kasdien pasakoja ne tik apie korupcijos skandalus, valdininkų piktnaudžiavimus,
bet ir baisų moralinį nuosmukį, žmonių pasimetimą ir nutolimą nuo
krikščioniškųjų vertybių, kurios buvo tautos egzistavimo ir tvirtumo
pagrindas. Kai materialinės gėrybės tampa gyvenimo tikslu, pažeidžiamas
pirmasis Dekalogo įsakymas. Tad yra dėl ko šiandieninės Lietuvos
žmogui ateiti pas mūsų visų Motiną.
Ir šiais metais į Šiluvą bus einama dviem srautais: iš Tytuvėnų
ir nuo Raseinių pusės. Arkivyskupo metropolito S.Tamkevičiaus dalyvavimas
eisenoje nuo Dubysos kalno (Katauskių km.) suteiks eisenai renginio
reikšmingumo ir, tikiuosi, paskatins raseiniškius greičiau įgyvendinti
idėją, egzistuojančią keletą metų pastatyti bent kryžių ties ta
vieta, kur renkasi žmonės eisenai.
Lietuvos žmones kviečiame rugsėjo 7 dieną dalyvauti maldos eisenose
iš Tytuvėnų ir nuo Dubysos kalno (Katauskių k., kelyje Raseiniai-Šiluva)
į Šiluvą. Savo dalyvavimu ir malda prisiminsime bei pagerbsime tuos,
kurie dirbo ir aukojosi dėl laisvės vilties ir tikėjimo išsaugojimo,
ir už tai patyrė persekiojimus, lagerių kančias.
Būdami kartu ir maldomis kreipdamiesi į Išganytoją bei į Jo Švenčiausiąją
Motiną, maldausime globoti Lietuvą ir jos žmones, neleisti nutolti
nuo krikščioniškųjų vertybių, be kurių neįmanomas šviesesnis žmonių
gyvenimas. Jau dešimtąjį kartą eisenoje iš Tytuvėnų dalyvaus katalikiškos
Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacijos delegacija,
atstovaujanti įvairioms tautoms ir valstybėms.
Eisenoje iš Tytuvėnų bus nešama Fatimos Dievo Motinos statula, primenti
žmonėms Marijos raginimus, pasakytus pasirodymo metu: vaduotis iš
nuodėmių vergijos, o kad tai pajėgtume padaryti, melstis, prašant
Dievo padėjimo, kalbėti rožinį.
Vykstančiuosius į Tytuvėnus pro Kelmę kviečiame septintą valandą
ryto sustoti Kelmės Atgimimo aikštėje, kur sutiksime Šiaulių vyskupą
ir eisenos svečius, tarp kurių bus, kaip ir ankstesniais metais,
pirmasis Lietuvos Sąjūdžio ir atkurtosios valstybės vadovas prof.
Vytautas Landsbergis. Po iškilmingo tautinės vėliavos pakėlimo išvyksime
į Tytuvėnus, kur svečius pasitiks Tytuvėnų parapijos klebonas ir
Tytuvėnų seniūnas. Susirinkus Tytuvėnų vienuolyno kieme apie 8.20
val. bus pristatomi eisenos svečiai, susikaupsime, susitelksime
maldai ir po vyskupo žodžio bei visų kartu sugiedotos giesmės išeisime
į Šiluvą.
Einantieji nuo Raseinių pusės turėtų atvykti 8.30 val. ant Dubysos
kalno (Katauskių k.), iš kur po Kauno arkivyskupo žodžio ir bendros
giesmės bus einama į Šiluvą.
Eisenose į Šiluvą kviečiame dalyvauti visuomenines organizacijas,
mokyklas. Vykdami į Šiluvą papuoškime savo mašinas atributika, primenančia,
kad mes esame už krikščioniškųjų vertybių išsaugojimą. Eisenoje
nešime ir savo organizacijų vėliavas.
Antanas RAČAS,
Kovo 11-osios Akto signataras,
Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacija
© 2003 "XXI amžius"
|
