Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 5 d.
Nr.68
(1172)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Žvilgsnis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Panevėžio Švenčiausios Trejybės bažnyčiai -
200 metų

Švenčiausios Trejybės bažnyčia šįmet švenčia 200-ąjį gimtadienį. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas ją konsekravo 1927 metais Švenčiausios Trejybės vardu.
O Panevėžys švenčia 500-ąjį gimtadienį. Miestas gavo vardą nuo Nevėžio upės, 209,64 km kelią keliaujančios. Maironis rašė:

Ten susimąstęs tamsus Nevėžis,
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Gerai, kad proseneliai pasirinko gyvenimą prie susimąsčiusio Nevėžio, kad gyvendami patys išmoktų mąstyti, prasmingai gyventi, aukoti aukas ne ant pagoniško aukuro, o ant Kristaus altoriaus. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, lankydamas vyskupiją, pastebėjo, kad tarp Nevėžio ir Lėvens upių, prie Vilkatupio ežero ir Žiurblio lankos, klesti pagonybė. Apie tai vyskupas pranešė Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Aleksandrui, kuris susirūpino bažnyčios statyba; Ramygalos klebonui užrašė žemės plotą. Šis netoli Nevėžio, dešiniajame krante, ėmė statyti Dievo Motinos bažnyčia. Lėšų gavo iš Vilniaus Katedros kapitulos, o kitą dalį sudėjo geros širdies tikintieji (Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro raštas Ramygalos klebonui 1503 m. rugsėjo 7 d.). Taip pastatyta Ramygalos parapijos filija, o Panevėžyje - Senamiesčio bažnyčia. Dabartinė Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - jau ketvirtoji.
XVI a. pabaigoje miestas pradėjo plėstis ir kairiajame Nevėžio krante. Iškilo reikalas pastatyti antrą bažnyčią. 1727 metais Vilniaus Katedros kapitulos kanauninkas Kristupas Mykolas Bielozaras, Bernatonių seniūnas Kristupas ir jo žmona Konstancija (Liubracytė) Dombskiai pastatė medinę Švenčiausios Trejybės bažnyčią ir prie jos pastatytame mūriniame vienuolyne su mokykla įkurdino pijorų vienuolius. Vienuoliai turėjo mokyti vargšus pradžios mokslo, katekizmo, skaityti, rašyti, skaičiuoti, net teologijos ir filosofijos. 1804 metais mokykla buvo reformuota į gimnaziją. Joje mokėsi vyskupas M.Paliulionis, architektas A.Stuoka-Gucevičius, inžinierius Kerbedis… Pijorai buvo įsikūrę Vilniuje, Raseiniuose, Ukmergėje, Želvoje. Kun.Kazimieras Poniatovskis padovanojo žemės (1,5 margo) kapinėms praplėsti.
1790 metais bažnyčia ir ūkiniai pastatai sudegė. 1803-iaisiais pijorai išmūrijo dabartinę akmeninę bažnyčią be bokšto. Ji buvo skirta vienuolyno ir prie jo veikiančios mokyklos vaikams. Carinės Rusijos okupantai įsakė vienuolyno patalpose, kur buvo mokykla ir bendrabutis, įrengti ligoninę ir cerkvę.
Per 1831 metų sukilimą net du kartus Panevėžys buvo sukilėlių paimtas. Rusų kariuomenė, išsklaidžiusi sukilėlius, suėmė aktyvesnius, tarp jų ir kelis kunigus. Po sukilimo rusifikacija sustiprėjo. 1832 metais bažnyčią ir vienuolyną uždarė.
Vienuolynas buvo paimtas karo žinybon. Žemė paskirta stačiatikių parapijai. Bažnyčia paversta cerkve, 1837 metais pristatytas penktas bokštas su kupolais. Gimnazija, kuri turėjo 200 mokinių ir nuo 1720 metų priešinosi rusifikacijai, - panaikinta. Miesto gyventojai turėjo spiestis buvusiųjų pijorų kapinių koplyčioje, kur buvo laikomos pamaldos mokiniams, bet 1864 metais ir jos panaikintos. 1872-aisiais vidaus reikalų ministro įsakymu koplyčia nugriauta, jo vietoje pastatyta dabartinė cerkvė. 1915 metais Panevėžio šventikui išvykus, be priežiūros liko cerkvė. Vokiečiai joje laikė belaisvius. Karui baigiantis, katalikai prašė vokiečių administratoriaus grąžinti bažnyčią. Miesto vadovas atidavė raktus kun. Jonui Maciejauskui. Jis iš cerkvės šalino kas svetima, buvo suremontuotas vidus. Iš Klovainių gauti trys seni altoriai, pastatyti aštuonių balsų vargonai, nugriauti mažieji bokšteliai su kupolais, perdengtas stogas. Bažnyčios remontu daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kun. Juozas Ruškys. Bažnyčia pašventinta 1919 m. kovo 4 d. Joje buvo aukojamos šv.Mišios moksleiviams ir įgulos kariams. Klebonijos koplyčioje irgi buvo laikomos pamaldos. Bažnyčios rektoriais buvo kunigai J.Ruškys, Klikna. 1927 metais Panevėžio vysk. K.Paltarokas bažnyčią atidavė tėvams marijonams. Nuo tada jos rektoriai buvo tėvai marijonai: kun. Jurgis Tilvytis, kuris, sakydamas pamokslą prie duobės laidojant broliuką, staiga mirė 1931 m. gruodžio 24 d. Jis rektoriaudamas panaikino bizantišką bokšto kupolą, pertaisė fasadą… Kun. Pranas Meškauskas, kun.Vincentas Dvaranauskas, kun.Jonas Senkus, kuris išdekoravo bažnyčią, pastatė keturias krosnis. Kun. L.Povilonis, kun.S.Mažeika 1944 metais atitaisė karo sužalojimus, daug pasidarbavo.
Antrosios sovietinės okupacijos metu, 1949 metų pavasarį, komunistinė valdžia bažnyčią atėmė, naudojo profaniškiems tikslams. Skaudžiai išgyventa netekus šventovės, labai daug dvasinės žalos padaryta.
1989 m. gegužės 6 d. bažnyčia sugrąžinta tikinčiųjų bendruomenei. Bažnyčios rektoriumi paskirtas teol. lic. kun. Robertas Pukenis, kuris labai rūpinosi bažnyčios grąžinimu. Remontuojant, restauruojant atgautą bažnyčią reikėjo pašalinti visokias pertvaras, aprūpinti nauju inventoriumi, liturginiais reikmenimis. Kunigas Robertas ypač aktyviai, nuoširdžiai ir sėkmingai dirbo: įrengtos šalia centrinės navos galerijos, katakombinės salės, altorius, vitražai, elektroniniai vargonai, sudėtos parketinės grindys … 1992 metų rudenį kunigas Robertas išvyko į Romą studijuoti.
Nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. bažnyčios rektoriumi buvo kun. dr.Petras Kavaliauskas. O 1997 m. spalio 8 d. bažnyčios rektoriumi paskiriamas kan. Bronius Antanaitis.
Ne kartą atimtai ir profanuotai bažnyčiai buvo labai reikalingas remontas. Būtinai reikėjo padaryti naujus langus, naujus klauptus visai bažnyčiai. Vysk. J.Kaunecko bičiulystės su prel. Gerhardu Lange iš Vokietijos dėka, dovanai gauti keturi varpai. Jie skamba kviesdami maldai, žmogų sujungdami su Dievu, žemę - su dangumi.
Nuoširdžiai esu dėkingas tikintiesiems už ištikimybę Kristui, aukas bažnyčios remontui ir išlaikymui. Bažnyčia yra liudytoja ir žmonių meilės Dievui ir Jo namams išraiška.

Kan Bronius ANTANAITIS,
Švenčiausios Trejybės bažnyčios rektorius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija