Pirmasis puslapis
Žvilgsnis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Marionetės politiniai viražai

Okupuotos Čečėnijos „vyriausybės“ vadovas Anatolijus Popovas pareiškė: „Rusijos Federacijos prezidentas iškėlė mums uždavinį surengti Čečėnijoje demokratinius rinkimus ir išrinkti prezidentu patikimą, vyrišką ir drąsų, autoritetingą ir sąžiningą vadovą, kuris sugebės vesti Respubliką šiuo sudėtingu laikotarpiu“. Taigi tokią charakteristiką Rusijos prezidentas V.Putinas davė dabartiniam ir kol kas vieninteliam realiam kandidatui į Čečėnijos prezidentus, dabar einančiam „prezidento pareigas“ Achmadui Kadyrovui. Samdyti vietiniai rašeivos A.Kadyrovą apibūdina suprantamesne kaukazietiška liaupse: „išmintingas kaip gyvatė, drąsus kaip vilkas, darbštus kaip jautis“.
Iš tiesų šį kandidatą palaiko valdžios partija „Jedinstvo“, daugelis Kremliaus ir Valstybės Dūmos politikų. Netgi Rusijos demokratai, kurių beliko labai mažai, teigia, jog tik A.Kadyrovas gali išspręsti problemas su federalais, t.y. su okupacinės armijos vadovybe ir su čečėnų kovotojais. Kaip jis tai rengiasi padaryti – kitas klausimas. Nes nei vadinamieji federalai, nei laisvės kovotojai A.Kadyrovo nemėgsta. Pirmieji jį laiko sukčiumi, pagrobiančiu visas iš centro ateinančias lėšas, skirtas Čečėnijai „atstatyti“, antrieji jį skelbia tautos išdaviku, anksčiau ar vėliau susilauksiančiu atpildo. Vargu ar čečėnų kovotojai, ypač ta jų dalis, pasiryžusi kovoti iki pergalės arba mirti, sutiks sėsti su A.Kadyrovu prie vieno stalo. Tuo labiau kad pats būsimasis Čečėnijos prezidentas ne kartą pareiškė, jog su „banditais“ jokių derybų nebus. Tuo tarpu vis blogėja A.Kadyrovo santykiai su okupacinės armijos vadovybe, kuri gana priešiškai sutiko jo pareiškimą, kad, tapęs prezidentu, dėsiąs visas pastangas pažaboti okupacinės armijos savivalę, vadinamąsias „začistkas“, nekaltų civilių gyventojų žudymą ir plėšikavimą.
A.Kadyrovas savo politinę karjerą pradėjo dar iki pirmojo Čečėnijos karo laisvės kovotojų pusėje. Tačiau palaipsniui ėmė labai kritikuoti vadinamuosius vahabitus, kurie esą organizuoja teroro aktus Čečėnijoje ir Rusijoje.
Tuo tarpu paskutiniuosius A.Kadyrovo pareiškimus dėl Čečėnijos ateities „patriotinė“ Rusijos spauda, o ypač okupacinės armijos vadovybė įvertino kaip jo siekimą atkurti žuvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo Ičkeriją, kurią Maskva jau dešimt metų negailestingai niokoja „ugnimi ir kardu“. A.Kadyrovas siūlo nedelsiant, tuoj po spalio 5-osios rinkimų, pasirašyti su Rusija jo parengtą sutartį apie federalinės ir vietinės valdžios galių pasiskirstymą. A.Kadyrovas remiasi pačiu prezidentu V.Putinu, kuris neseniai pareiškė, jog Čečėnijai turi būti suteiktas ypatingas statusas. Rusijos laikraštis „Moskovskije novosti“, kurio apžvalgininkas V.Vyžutovičius susipažino su A.Kadyrovo paskelbtu dokumentu, teigia, kad jam susidarė įspūdis, jog tą dokumentą parengė ir padiktavo pats Dž.Dudajevas… iš ano pasaulio. Tad kas gi akcentuojama tame dokumente? Pirma, būsimieji Čečėnijos įstatymai turės viršenybę prieš federalinius įstatymus. Antra, nacionalinis Čečėnijos bankas turi turėti pinigų emisijos teisę. Trečia, visi Čečėnijos gauti turtai, jų eksploatacija ir panaudojimas priklauso tik pačios Čečėnijos kompetencijai. Ketvirta, Čečėnijos Respublika gali užmegzti diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis ir įkurti jose savo atstovybes. Šių keturių punktų visiškai pakanka, kad suprastume, jog naujoji Čečėnija, kuri egzistuoja A.Kadyrovo planuose, iš esmės niekuo nesiskiria nuo 1991 metų Dž.Dudajevo Čečėnijos. Kol kas Kremlius susilaiko nuo komentarų, tačiau artimi V.Putinui žmonės iš prezidento aplinkos teigia, kad Maskvai visiškai nepriimtinas A.Kadyrovo ketinimas savarankiškai panaudoti gamtos resursus. Maskvos ekspertai teigia, jog kasdien pagrobiama iki 200 tonų čia gaunamos naftos, kuri atsiduria juodojoje rinkoje. Beje, 49 proc. vietinės „Grozneftegaz“ kompanijos akcijų priklauso A.Kadyrovo administracijai, o 51 proc. – „Rosneft“. Neabejojama, kad Maskva neleis A.Kadyrovui įvykdyti savo užmojų, jam tapus Čečėnijos „prezidentu“. Anot politikos apžvalgininkų, A.Kadyrovas tai pats puikiai supranta, todėl ir vadovaujasi žinomu principu: reikalauk neįmanomo – gausi maksimumą. Be to, Rusijos „patriotai“ savo spaudoje teigia, kad A.Kadyrovas šantažuoja Maskvą: norite gauti čečėnų tautos lojalumą, baigti jos ginkluotą pasipriešinimą – privalote už tai sumokėti. O tas mokestis maksimalus – kuo platesnis politinis ir ekonominis Čečėnijos suverenitetas.
Kaip vystysis įvykiai toliau, nesiima prognozuoti niekas. Kol kas Kremlius nemato kitos kandidatūros į Čečėnijos prezidentus, nors kai kurie rusų armijos generolai gąsdina V.Putiną, kad, išrinkus A.Kadyrovą, Maskva gaus naują Dudajevą… Pačioje Čečėnijoje, nepaisant žiauraus okupacinės armijos savivaliavimo, žmonės dar nepraranda ir sveiko humoro jausmo. Prieš Maskvos sumanytus prezidento rinkimus tapo labai populiarus anekdotas. Susitinka du čečėnai ir vienas klausia: „Kaip tu manai, kas bus išrinktas spalio 5 dieną Čečėnijos prezidentu?“ Antrasis atsako: „Bus išrinktas tas, kas liks gyvas…“ Šiame kalambūre yra daug tiesos. Jau kelis kartus buvo pasikėsinta į A.Kadyrovo gyvybę. Kol kas jam pavyko išvengti čečėnų kovotojų keršto. Tačiau jis labai bijo, todėl labai daug laiko praleidžia ne Čečėnijoje, o Maskvoje, kur irgi yra nuolat apsuptas asmens sargybinių.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"