(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvos rinktinės pergalių kalvis - Antanas Sireika

Švedijoje įvykusiame 33-iame Europos krepšinio čempionate Lietuvos komanda, pademonstravusi puikų komandinį žaidimą, ryžtą nugalėti, po 64-erių metų pertraukos trečiąkart tapo Europos čempione. Lietuvos krepšinio istorijoje pirmasis krepšininkų triumfas įvyko 1937 metais Rygoje, o antrasis 1939 metais Kaune vykusiame Europos čempionate. Ir štai šiemet lietuviai vėl laimėjo Europos auksą. Dabar, po 64 metų, Lietuvos krepšinio rinktinė įrodė vėl esanti pajėgiausia senojo žemyno komanda, nes nugalėtos visos šešios komandos: pogrupyje 92:91 Latvija, 94:62 Izraelis, 93:71 Vokietija, ketvirtfinalyje 98:82 pasaulio čempionė Serbija ir Juodkalnija bei pusfinalyje 74:70 olimpiniai vicečempionai prancūzai. Finale 93:84 nugalėta Ispanijos rinktinė, kuri neslėpė ketinimų tapti Europos čempione. Bronzos medalius iškovojo labai pasiaukojamai be savo pagrindinių lyderių žaidusi Italijos komanda, rezultatu 69:67 įveikusi Prancūzijos rinktinę. Buvusiems čempionams serbams teko tenkintis šeštąja vieta, o rusai, paskutines čempionato rungtynes žaidę su palyginti silpna Izraelio komanda ir pralaimėję jai 83:89, turėjo tenkintis tiktai aštuntąja vieta.Stokholme pripažintas ir asmeninis Lietuvos krepšininkų indėlis. Du Lietuvos rinktinės žaidėjai išrinkti į simbolinį geriausių Europos krepšininkų penketuką. Tai Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius. Pastarasis pripažintas ir naudingiausiu šio Europos krepšinio čempionato žaidėju. Tačiau Lietuvos ir Europos sporto specialistai vieningai pripažįsta, jog svarbiausias Lietuvos krepšinio komandos istorinės pergalės nuopelnas tenka vyriausiajam komandos treneriui Antanui Sireikai.

Ypač šiltai „Suklegų“ publika sutiko ir ilgai nuo scenos nepaleido pirmą kartą Lietuvoje viešinčią grupę „Kapela ze Wsi Warszawa“

Rugsėjo 12-13 dienomis Kaune vyko jau penktasis Kauno tautinės kultūros centro organizuojamas tarptautinis modernios muzikos festivalis „Suklegos“, kurio motto – šiuolaikinis žvilgsnis į folklorą. Rengėjų teigimu, tai ne tik vienintelis tokio pobūdžio festivalis Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Festivalis apima įvairius muzikos stilius nuo autentiško folkloro iki vadinamosios „new age“ muzikos. Į jo programą organizatoriai įtraukė ir projektus, kuriuose atsispindi ne tik muzika, bet ir kitos meno sritys – dailė, kinas, fotografija, teatras, šokis. Renginio unikalumas – visas šias sritis jungia etninė kultūra, kuri ir yra festivalio centrinė ašis. Anot organizatorių, kultūra ir folklorinis palikimas renginio dalyviams yra svarbus jų kūrybos įkvėpimo šaltinis, iš kurio jie semiasi, šiais globalizacijos laikais norėdami išsaugoti savo šaknis.

Apie žymųjį istoriką –
gimnazijos mokytoja

Pagerbiant Utenos kraštietį Adolfą Šapoką išleista knyga

Mokytoja metodininkė Birutė Kairienė istorikoAdolfo Šapokos atminimo kambaryje

Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos istorijos mokytoja Birutė Kairienė parašė knygą „Istoriko Adolfo Šapokos gyvenimas ir veikla“. Leidinys skirtas istorijos mokytojams, mokiniams ir visiems, kurie domisi A. Šapokos asmenybe bei jo redaguota „Lietuvos istorija“. Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės katedros docentė Vida Kniūraitė, atsiliepdama apie knygą, rašo: „B. Kairienės darbas - įrodymas, kad garsioji „Lietuvos istorija“ nėra užmiršta, nors jos vaidmuo jau lyg ir suvaidintas: Lietuva nepriklausoma, ir nebereikia slapta skaityti draudžiamų (ar bent nepageidaujamų) knygų. Skaitančioji visuomenė galės priartėti prie tokios garsios (bet taip mažai pažįstamos) Adolfo Šapokos asmenybės: niekas iki šiol nepateikė tokio šilto pasakojimo apie žymaus žmogaus asmeninį gyvenimą ir tolesnį jo šeimos likimą“. Apie tai, kaip gimė knyga apie istoriką A.Šapoką, žurnalistė Rūta JONUŠKIENĖ kalbėjosi su knygos autore, istorijos mokytoja metodininke Birute KAIRIENE.

„Dievo vardas yra taikos vardas“

Popiežius pabrėžia būtinumą
dalytis atsakomybe už pasaulio ateitį

Religiniai lyderiai Acheno susirinkime

Gali atrodyti, jog kartu su prieš porą metų, 2001-ųjų rugsėjo 11 d., teroristų sugriautais dangoraižiais dvyniais Niujorke sugriuvo ir žmonijos viltis dėl stabilios taikos. Pasaulis dabar labiau nei bet kada yra patekęs į konfliktų ir neteisingumo liūną – tokią liūdną padėtį konstatuoja popiežius Jonas Paulius II savo laiške 17-ojo tarptautinio žmonių ir religijų kongreso dalyviams, kurie rugsėjo 7-9 dienomis Vokietijos mieste Achene svarstė karo ir taikos problemas iš įvairių kultūrų ir religijų pozicijų. Savo taikdariškais ir socialiniais darbais žinoma katalikiška Šv. Egidijaus bendruomenė kasmet vis kitose pasaulio vietose sukviečia skirtingų krikščioniškų tradicijų ir kitų religijų atstovus drauge pasimelsti ir pasvarstyti aktualius tarptautinės politikos klausimus. Toks suvažiavimas, pratęsiantis pirmojo Šventojo Tėvo iniciatyva 1986 metais Asyžiuje vykusio Maldos už taiką susitikimo tradiciją, Vokietijoje surengtas pirmą kartą. Šiemečiame Acheno kongrese, kuriame Popiežiui atstovavo Vatikano kardinolas Rožeras Ečegerajus, dalyvavo daugiau kaip 500 dvasinių vadovų, politikų ir intelektualų iš beveik 60 pasaulio valstybių.

Kėdainiai – vienas seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs ant vaizdingųjų Nevėžio upės krantų. Kas rečiau beužsuka į Kėdainius, negali atsistebėti miesto pokyčiais. Per pastarąjį dešimtmetį Kėdainiai labai pasikeitė, atjaunėjo, tarsi atgimė iš naujo. Gatvės, pasipuošusios gėlėmis, atrodo tokios naujos, bet kartu ir senos, turinčios gilią istorinę praeitį. Kėdainių kraštas įdomus, savitas ir turtingas kultūros bei istorijos vertybėmis.

Kėdainių senamiesčio kampelis

Senamiesčio širdyje –
Didžiosios rinkos aikštėje

Vieną ilgiausių ir seniausių Senamiesčio gatvių – Didžioji, – kurioje yra amatininkų cechų namai (XVII a.), Kėdainių „Šviesioji“ gimnazija (XVII a.), karmelitų vienuolynas (XVIII–XIX a.). Jame nuo 2000 metų rugsėjo įsikūrė Kėdainių krašto muziejus, vienas seniausių Lietuvoje. Svarbiausieji muziejaus eksponatai: XVII amžiaus dokumentai, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) įkapinis rūbas, XVII amžiaus drabužių detalės iš Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų, ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, gotikinė XV amžiaus šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.

Lietuvių godos

Žurnalistės I.GINTARĖS pokalbis su Laisvės Kovų dalyviu,
publicistu Baliu URBONU

(Tęsinys. Pradžia Nr. 67, 69)

Balys Urbonas žunalisto darbo kambaryje

I.Gintarė: Gerbiamas Baly, besikalbant praėjusį kartą, nebuvo atsakyta į paskutiniojo klausimo antrąją dalį apie mūsų orumą, mūsų galios išraišką. Gal pradėkime dabar nuo šito?

B.Urbonas: Orumas nyksta, tai ir galia, ypač vyrų, mažėja. Žinoma, apie orumą galėtų išsamiai kalbėti koks filosofas, tarkime, R.Ozolas, nes orumą ir reikėtų paanalizuoti kaip filosofinę kategoriją. Bet tiek to. Bandysiu aš, paprastas mirtingasis, vieną kitą žodį tarti. Gal tai bus suprantamiau, aiškiau. Iš tų minčių, kurias praėjusį sykį dėsčiau, galima daryti išvadą jog žmogaus orumo, kad ir ką jis viešai (o ir neviešai!) darytų, sargybiniu turi būti garbė. Rūpintis savo garbe – privalu. Ne tik tėvynę ginti ar už ją numirti – garbinga. Rūpintis šeima ir išauginti dorus vaikus - taip pat garbė. Garbė būti padoriu vyru, ir šlovė moteriai būti tokio vyro žmona.

UAB „Telšių praktika“ direktorė Palma Urbonavičienė (dešinėje) ir įmonės dailininkė Vitalija Micienė

Lengvosios atletikos manieže tris dienas veikė aštuntoji tarptautinė paroda „EXPO Aukštaitija 2003“. Jos rengėjais buvo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei miesto savivaldybė.

Didėjantis dalyvių skaičius

Visi ekspozicijos plotai buvo išnuomoti. Paroda užėmė 1322 kvadratinius metrus. Savo veiklą demonstravo 111 jos dalyvių. Be Lietuvos atstovų, Panevėžio 500-ųjų metų jubiliejui skirtoje parodoje dalyvavo verslininkai iš Huso (Olandija),Kalmaro (Švedija) ir Liūneno (Vokietija) miestų.

Praėjusių metų parodoje dalyvavo 104, o 2001 ir 2000 metais – atitinkamai 99 ir 92 šalies bei užsienio įmonės. Ekspozicijų plotas, palyginti su pirmąja 1996 metais Panevėžyje veikusia panašia paroda, išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 300 iki 1322 kvadratinių metrų.