| Kaimas klausia:
Partijos, ką padarėte?
Benjaminas ŽULYS
Sudaryti, užtikrinti, įgyvendinti...
Nors Lietuvos žemės ūkio rūmai skelbėsi esantys
nepartinė ir nepolitizuota organizacija, tačiau prieš trejus metus
jos vadovai su keliomis stambiausiomis mūsų šalies partijomis pasirašė
susitarimus, kurių bendra apimtis - 36 puslapiai.
Tikėtasi, kad tos partijos, jų vadai realiai suvokia
sudėtingą situaciją kaime, dar sudėtingesnę padėtį ateityje ir imsis
žygių dėl ūkininkų, visų žemdirbių, gyventojų ekonominės bei socialinės
padėties gerinimo. Susitarimų pasirašymo dieną apie tai daug kalbėta,
užsimota geriems darbams, pritarta Žemės ūkio rūmų politikai. Kiekviename
susitarime skamba tokios sąvokos, kaip: Lietuvos kaime bręsta kritinė
situacija - mažėja gyventojų pajamos, auga nedarbas. Lietuvoje žengiama
keliu, kuris pažeidžia tiek kaimo, tiek visos valstybės interesus.
...Sudaryti realias sąlygas žemės ūkio, kaip prioritetinės ūkio
šakos, plėtrai, žemės ūkio gamyba užsiimantiems asmenims garantuojant
būtinas teisines, ekonomines sąlygas dirbti, konkuruoti rinkoje,
turėti socialines garantijas. (Iš Lietuvos nuosaikiųjų konservatorių
sąjungos susitarimo su Žemės ūkio rūmais.) Įgyvendinti kaimo plėtros
priemonių planą, kuris užtikrintų komfortabilias kaimo žmonių gyvenimo
sąlygas. (Iš Lietuvos valstiečių partijos susitarimo nuostatų.)
Panašūs žodžiai ir Socialdemokratų partijos pažaduose. Arba: Valstybė
turi užtikrinti finansinę paramą organizacinei bendruomenių stiprinimo
veiklai. ...Sudaryti ir praktiškai įgyvendinti ekonominės veiklos
įvairinimui palankias įstatymines ir mokestines sąlygas... (Iš
LDDP sutarties nuostatų.) Kone kiekviename susitarime pabrėžiama,
kad įvairiais kaimo plėtros klausimais veiklos koordinatoriumi turėtų
būti Žemės ūkio rūmai.
Apibendrintai būtų galima pasakyti, kad susitarimuose
visos juos pasirašiusios partijos pažadėjo įgyvendinti nuoseklią
ir vientisą valstybės žemės ūkio politiką, skatinti kooperatyvų
steigimą, stabilizuoti energetinių resursų kainų augimą, siekti
mokesčių lengvatų bei pažangios tiesioginių išmokų sistemos, skatinti
lietuviškos produkcijos vartojimą, užtikrinti komunikacijos tinklų
gerinimą bei plėtrą ir kt. Iš viso šiuose susitarimuose yra apie
160 punktų, tiesa, kai kurie jų savo esme kartojasi, tačiau pagrindinė
mintis ta pati - padėti kaimui išbristi iš atsilikimo, slogios tuometės
būsenos ir neaiškios ateities.
Kaip toks partijų, politinių sąjungų susitarimas
įgyvendinamas, neseniai buvo kalbėta bendrame Žemės ūkio rūmų vadovų,
specialistų bei kai kurių partijų atstovų susitikime. Tiesa, viena
kita partija per tą laiką pakeitė savo pavadinimą, susijungė su
kita partine grupuote, tačiau prieš trejus metus duoti pažadai išliko.
Susitikime dalyvavo Andrius Kubilius, Kazimiera
Prunskienė, Ramūnas Karbauskis, Gintautas Kniukšta, Kazys Bobelis,
Petras Gražulis, Eugenijus Gentvilas, Zenonas Mačernis, kiti sostinės
svečiai, kai kurių žemės ūkio asociacijų atstovai.
Susitikime nebuvo papunkčiui analizuojama, ką kokia
partija žadėjo, kaip stengėsi tuos pažadus tesėti, o plačiau buvo
nagrinėjama bendra šalies žemės ūkio politika, jos pliusai bei minusai.
Žmonių pajamos mažėja
Gyvenimas prikišamai byloja, kad tų minusų kaimo
gyvenime apstu. Tai akcentavo ne vienas susitikimo dalyvis. Antai
Žemės ūkio rūmų ekonomistas Sigitas Vaitkevičius atkreipė dėmesį,
kad per pastaruosius ketverius metus vidutinės kaimo gyventojų pajamos
sumažėjo 12 procentų. O žinant, kad per tą laiką energetinai ištekliai,
telekomunikacijos paslaugos, kai kurios pramoninės prekės pabrango,
galima pagrįstai manyti, kad kaimo žmonių perkamoji galia sumažėjo
daugiau nei 12 proc. Paskaičiuota, kad pernai kaimiečių pajamos
tebuvo 60 proc. miesto gyventojų uždarbio lygio. Per tą laikotarpį
dukart sumažjo pieno gavyba. Dėl žemų šio produkto supirkimo kainų
karvės buvo ir tebėra negailestingai skerdžiamos kaimo žmogus
kitos išeities neranda. Pasirodo, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje
yra žemiausios visoje Europoje ir vienos žemiausių pasaulyje...
Ar Vyriausybė, įvairos partijos to nežino?
Pieno gamintojų asociacijos vadovas Bronius Markauskas
priminė, kad pieno gamintojams skirta 56 mln. litų parama. Suprantama,
rūpi žinoti, kaip šios lėšos panaudojamos, kokiais keliais ir adresais
jos keliauja. Tačiau esą Žemės ūkio ministerija šiuos duomenis slepianti
ir jokių žinių asociacijai neduodanti. B.Markauskas kalbėjo, kad
Žemės ūkio ministerijoje dėl pienininkystės reikalų apskritai nėra
su kuo kalbėtis. Tai nustebino Seimo narį K.Bobelį. Tai netvarka,
- piktinosi politikas.- Reikėjo kreipti į mus, būtų paliepta ministerijos
valdininkams skaitytis su pieno gamintojais. B.Markauskas susirūpinęs
atkreipė dėmesį į galimas mūsų gyvenimo peripetijas Lietuvai įstojus
į Europos Sąjungą. Geriau nebus, - sakė asociacijos vadovas.- Tai
ne kartą kai kuriuose susitikimuose kalbėjo ir finansų ministrė
Dalia Grybauskaitė. Tad ir toliau mums teks kovoti už savo teises.
Liberalcentristas E.Gentvilas, Tėvynės sąjungos
atstovas A.Kubilius bei kiti politikai sakė nesuprantą, kokį vaidmenį
šalies žemės ūkyje atlieka Žemės ūkio ministerija. Ne vienas tvirtino,
kad ministras Jeronimas Kraujelis neįstengia atlikti savo pareigų,
jis turėtų atsistatydinti. Kliuvo ir Žemės ūkio rūmams. Esą ši organizacija
tik apsimetanti visų kaimo žmonių užtarėja, o iš tikrųjų ji dengianti
vien stambiuosius ūkininkus. Smulkesnieji esantys vien patrankų
mėsa, jie naudingi ir reikalingi tik kelių blokadose, kituose masiniuose
renginiuose.
Kaltina vieni kitus
Ne itin aiškus esąs kitų metų šalies biudžetas
žemės ūkio srityje. Nuo gegužės mes jau būsime ES struktūroje, o
čia dar iškils nemažai klaustukų. Nežinia, ar į visus klausimus
būsime pasirengę atsakyti. Šie neaiškumai gali gulti ant kaimo žmonių
pečių. Šiandien tikrai aišku, kad biudžetas būsiąs kritinis. Tai
kelia nerimą.
Viena pagrindinių kliūčių mūsų kaime esanti ta,
kad Lietuvoje nėra ilgalaikės žemės ūkio politikos. Kuo toliau,
tuo labiau ir su didesne viltimi žvelgiame į Europos Sąjungą - gal
ji ką nors pakoreguos, patvarkys.
Nors, tiesą sakant, negalima tvirtinti, kad, einant
į ES, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje nieko konkretaus nenumatyta.
Štai Vyriausybės 2001-2004 metų programoje pasakyta, kad reikia
siekti, jog žemės ūkiui kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 10 proc.
nacionalinio biudžeto pajamų. (Tai atsispindi ir kai kurių partijų
susitarimuose.) Taip pat - efektyviai administruoti valstybės ir
SAPARD paramos lėšas. Be to, nustatyti mažiau palankias ūkininkauti
vietoves pagal ES nurodytus kriterijus. Teigiama, kad narystės ES
laikotarpiu šiose vietovėse ūkininkaujantiems žemdirbiams už prarastas
pajamas bus skiriamos kompensacinės išmokos.
Bet Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų
sąjungos atstovai, Seimo nariai prof. K.Prunskienė ir R.Karbauskis
pirmiausia kalbėjo apie šios dienos sunkumus. Kodėl kaimo žmogus
labai mažai uždirba? Norint žvelgti į ateitį, reikia gerai išanalizuoti
praeitį. Gerai, kad pagaliau žemės ūkio skyriai iš apskričių administracijų
grįžo į rajonų priklausomybę. Bet dar reikėtų, kad į rajonus pereitų
ir žemėtvarkos struktūros, - kalbėjo politikai.
A.Kubilius sakė, kad kaimas nusivylęs dabartine Vyriausybe, nes
jame nesprendžiamos ilgalaikės problemos, o vien kamšomos skylės.
K. Bobelio įsitikinimu, kalčiausi yra 1990 metais šaliai vadovavę
konservatoriai(?!), per vieną naktį sugriovę kolchozus(??!!), o
vėliau buvo išgrobstyta žemės ūkio technika, sugriauti pastatai...
Beje, nė viename Žemės ūkio rūmų ir partijų susitarimų nenumatyti
terminai, per kuriuos turėtų būti įgyvendinti pažadai. Kai kur apsiribojama
ilgalaikės žemės ūkio politikos sąvoka. P.Gražulis gal neatsitiktinai
pastebėjo, kad, artėjant rinkimams, tikriausiai reikės pasirašyti
naujus susitarimus.
Tad būta naujų pažadų ir ketinimų... Tik ar kaimo
žmonės jais patikės?
Kaunas
© 2003 "XXI amžius" |