Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 26 d.
Nr.74
(1178)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kas atidaro dangaus vartus?

Rugsėjo viduryje žiūrėjau per TV3 laidą „Lietuvos ryto televizija“. Tai buvo dar vienas šmeižto ir niekinimo pamazgų kibiras ant Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir jos dvasininkų galvų. Manau, kad mūsų „garbioji“ žiniasklaida (purvasklaida), radusi kur nors patvartėje panašų pamazgų kibirą, mokėtų didžiausius pinigus, kad jį nupirktų ir perduotų Lietuvos žmonėms per ekraną.

Kam gyvename žemėje? - toks pats pirmasis Katekizmo klausimas. Ir atsakoma: gyvename žemėje tam, kad, vykdydami Dievo valią, nueitume į dangų. O ką reikia daryti, kad tą Dievo valią įvykdytume? Dievą tikėti, eiti sakramentų ir melstis. Iš tos televizijos laidos nė kruopelytės neįžiūrėjau, kad nelaimėlis velionis iš Krakių vykdė nors vieną iš šių reikalavimų. Stipriausias argumentas - kad jis buvo geras, teisingas… Šiandien tokių gerų ir teisingų pilna Prezidentūra, pilnas Seimas, Vyriausybė, prokuratūra, teisėsauga ir visos prikimštos tarnautojų bei tarnautojėlių įstaigos.


Džiaugsmo agresija

Nuvilnijo, nuaidėjo per visą Lietuvą euforinė banga, sukelta pergalingojo mūsų krepšinio rinktinės laimėjimo. Tiesiog cunamiška jausmų banga užtvindė Lietuvos žmonių krūtines ir išsiliejo galingais srautais miestų, miestelių gatvėse, aikštėse ir net kaimo laukuose (televizoriai ant traktorių). Pirmokėlių, jaunimo, net garbaus amžiaus senolių lūpose skambėjo vienas žodis - Lietuva. Ne tokia, taip dažnai įvairių nesėkmių progomis vadintoji „Lietuvėlė“, bet Lietuva ir tik Lietuva. Net ir tie, kuriems beveik buvo prigesęs tėvynės meilės jausmas, dabar naujai jį vėl atrado. Be to, Lietuvos vardą pagarbiau reikės minėti ir latviams, serbams, prancūzams, ispanams ir tiems, kuriems mūsų kraštas mažai ką tereiškė.


Kur einame?

Ką tik baigėsi taip plačiai išreklamuota ir su tokia negražia antrašte „Lietuvos ryto“ laida „Kunigų seminarija – pedofilų kalvė”. Be galo skaudu skaityti pastaruoju metu taip dažnai pasirodžiusius straipsnius prieš Bažnyčią, žiūrėti tokio tipo laidas, kuriose tariami nukentėjusieji net nedrįsta pasirodyti ekrane, o žurnalistai manipuliuoja įvairiomis versijomis ir nepagrįstais kaltinimais. Kiekvieną kartą apima keistas jausmas. Kas Lietuvoje darosi? Gal kai kuriems nepatinka, kad Bažnyčia užsiima vis didesne ir didesne socialine veikla, rūpinasi žmogumi, jo sielos išganymu? Po tokių laidų pasijunti tarsi pabraidęs po purvyną, tarsi apspjaudytas, išniekintas. Mums gėda dėl žurnalistų lietuvių, kurie sąmoningai ar nesąmoningai užsiima tokia bjauria propaganda tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, siekdami griauti Bažnyčios pamatus.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija